Tačiau netrukus paaiškėjo, kad nuojauta manęs neapgavo, – sūnus iš tiesų yra pakliuvęs į didelę bėdą. Jis buvo apklaustas policijoje kaip įtariamasis ekstazio platinimu.
Nors, pasak pareigūnų, sūnui šįkart “pavyko išsisukti”, jaučiu, kad jis nė kiek nepasimokė, tik pasidarė atsargesnis.
Nei mano ašaros, nei maldavimai, nei bandymai atvirai pasikalbėti jokių rezultatų neduoda. Sūnus tik šaiposi ir tvirtina, jog jaučiasi suaugusiu, savarankišku, o svarbiausia - turtingu žmogumi. Su vyru esame visiškoje neviltyje. Ar tokiu atveju vaikui galėtų padėti psichiatras? Sunerimusi mama"
Į klausimą atsakė Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas vaikų psichiatras Linas Slušnys:
- Situacija išties sudėtinga. Be abejo, reikia išmėginti visus įmanomus būdus ištraukti vaikinuką iš bėdos.
Galima paprašyti ir specialisto konsultacijos. Tai nebūtinai turi būti psichiatras – gali padėti ir psichoterapeutas arba psichologas. Svarbiausia surasti tokį specialistą, kuris sugebėtų užmegzti su pacientu kontaktą.
Vis dėlto kažin ar to užteks. Iš patirties turiu pasakyti, kad padėti gali tik itin griežtos priemonės. Nusikalstamos grupuotės, organizuojančios kvaišalų platinimą, pastaruoju metu dirba itin profesionaliai. Nenustebčiau, jeigu tarp jų pasitaikytų ir puikiai paauglių psichologiją išmanančių žmonių. Tai patvirtina ir Jūsų pačios žodžiai, jog sūnus jaučiasi suaugusiu ir savarankišku žmogumi.
Geriausia būtų visiškai pakeisti vaiko aplinką. Tiek gyvenamąją vietą, tiek mokyklą. Kad neliktų nė mažiausios galimybės atnaujinti kontaktus su narkotikų platintojais. Prieš keletą metų teko lankytis vienoje Anglijos berniukų kolegijoje. Tai sukarinta mokymo įstaiga, kurioje – itin griežta disciplina. Kadangi čia suteikiamas puikus išsilavinimas, kolegija yra prestižinė, ir patekti į ją nėra lengva. Jeigu pavyktų savo atžalą ten „įtaisyti“, galima būti ramiam – kvailystėms kolegijoje laiko tikrai nebelieka.
Lietuvoje tokio tipo mokymo įstaigų kol kas nėra. Aišku, yra ir pas mus tokių tėvų, kurie įstengtų išsiųsti vaiką mokytis į užsienį, tačiau tokių nėra daug.
Teko girdėti apie planus Juodkrantėje steigti Kadetų mokyklą. Jei pavyktų ją padaryti panašaus profilio kaip minėtoji kolegija, būtų puiku.
Kol kas sunerimusiems tėvams siūlyčiau pagalvoti apie visus variantus – gal patiems persikraustyti, gal ieškoti giminaičių ar draugų pagalbos. Patarčiau bendradarbiauti ir su teisėsaugos organais. Aišku viena – kova už savo sūnų nebus lengva.
