Gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“, turinčio ir gyvūnų viešbutį, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė sako, kad išvykstantieji atostogauti atveda ne tik šunų ar kačių, bet ir šinšilų, jūrų kiaulyčių, žiurkėnų. Nors daugiausia gyvūnų čia apsistoja vasarą ir per Kalėdas bei Velykas, kai kurie šeimininkai naudojasi šiomis paslaugomis ir savaitgaliais. Gydytoja sako, kad toks laikinas prieglobstis gyvūnėliams yra gera išeitis, kai reikia kur nors išvažiuoti, o kartu keliauti nėra galimybės. Anksčiau šiomis paslaugomis naudodavosi tik turtingesni žmonės, tačiau dabar jos sparčiai populiarėja ir tarp kitų sluoksnių. Paslaugos paros kaina nedidelė – nuo 3 iki 30 Lt su ėdalu (nelygu gyvūnas).
Ar augintinis pasiliks?
Specialistė perspėja, kad sudėtingiausia ir darbuotojams, ir gyvūnams – kai šie paliekami savaitgaliui: per trumpą laiką nei sutrikęs padaras spėja prisitaikyti, nei prižiūrėtojai gali su juo susidraugauti. Tačiau dažniausiai augintiniai čia paliekami porą savaičių – tai optimalus laikas jiems prisitaikyti. Lengviau apsipranta šunys, kurie yra dresuoti, bent šiek tiek keliavę ir nuolat paliekami tame pačiame viešbutyje – tokie jaučiasi pakankamai gerai.
Tačiau ne visi pakalbinti šunų viešbučių savininkai sutiko žiniasklaidai papasakoti apie savo veiklą. J. Gustaitienė sako, kad prieš paliekant gyvūną viešbutyje svarbu pasidomėti ne tik tuo, ar šios įstaigos veikla legali, bet ir atkreipti dėmesį į pasirašomą sutartį. Joje turėtų būti kruopščiai aprašytas maitinimas, pasivaikščiojimų laikas, sąlygos, jei gyvūnas susirgtų: į kurią gydyklą jį gabenti, ar tuoj pat informuoti savininkus, ar gydyti patiems.
Mylimi ir nusibodę
Kol vieni rūpinasi savo augintinių komfortu, kiti be sąžinės graužaties jų atsikrato. Beglobių gyvūnų karantinavimo tarnybos viršininkas Vladas Masiulis sako, kad apie 50 proc. gyvūnėlių – atnešti pačių šeimininkų. Tai susenę ir sunkiai sergantys šunys bei katės. Kiti – dar visai jaunikliai, nupirkti vaikams užsigeidus, bet labai greitai pabodę. Čia, karantinavimo tarnyboje, visi norintieji gali nemokamai išsirinkti patikusį keturkojį, kuris būna veterinaro patikrintas, nors tarnybos vadovas rekomenduoja naują augintinį papildomai nuodugniai patikrinti.
Pasak V. Masiulio, pagrindinis tarnybos tikslas – gaudyti miesto viešosiose teritorijose besibastančius beglobius gyvūnus ir suteikti jiems laikiną prieglobstį. 10 dienų jiems taikomas karantinas, juos stebi veterinaras ir, jei reikia, suteikia pagalbą. Kurį laiką jie laikomi prieglaudoje. Jauni ir išvaizdūs dažniausiai suranda kitus šeimininkus, seni ir ligoti – užmigdomi.
Tariami gyvūnų mylėtojai
V. Masiulis sako, kad jų darbuotojai nuolatos susiduria su tariamais gyvūnų globėjais. Dažniausiai pensininkės maitina kiemuose apsigyvenusias benames kates ir itin aršiai kovoja su karantinavimo tarnybos bei ekologinės policijos darbuotojais. Taip gailintis keturkojų visiškai nesusimąstoma apie šalia bėgiojančius vaikus. Pasak tarnybos vadovo, beveik 100 proc. benamių šunų ir kačių turi kirminų, o kiemuose esančios ir vaikų kapstomos smėlio dėžės – puiki terpė įvairiems užkratams plisti.
Maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas-inspektorius Virginijus Jakubavičius irgi mano, kad šunys bei katės platina įvairių parazitų: erkes, blusas, kirminus, grybelius, pirmuonis, ir gali jais užkrėsti žmones. Ypač pavojinga – mirtina – liga ir žmonėms, ir gyvūnams yra pasiutligė. Visi šunys ir katės yra potencialūs pasiutligės platintojai, todėl gyventojai privalo savo augintinius kasmet nuo jos paskiepyti. Kačių platinama toksoplazmozė pavojinga nėščioms moterims bei naujagimiams. Nurodymai skiepyti keturkojus nuo kitų infekcinių bei grybelinių ligų yra rekomendaciniai.
Akivaizdu, kad kiemuose slampinėjantys, niekieno netikrinami, neskiepijami gyvūnai gali sukelti nemaža bėdų. O juk karantinavimo tarnyba tikrai nepuola iškart visų sugautųjų naikinti – dažnas čia patekęs šuva ar katytė susiranda kitus namus. Taigi, pasak V. Masiulio, ar nebūtų daugiau meilės padarėliui parodoma jį leidžiant priglausti, o ne sudarant sąlygas jam valkatauti ir platinti ligas?
Gyventojų atsakomybė
Dažnai žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie šunų sukandžiotus vaikus bei suaugusiuosius. Taip atsitinka todėl, kad šunų savininkai nepaiso gyvūnų laikymo taisyklių ir nesivargina jų registruoti. Vien per pirmą šių metų pusmetį Vilniaus mieste administracinėn atsakomybėn patraukti 554 asmenys, pažeidę gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykles. O baudos nemenkos: nuo paprasto įspėjimo, jei tai nežymus vienkartinis pažeidimas, iki tūkstančio litų baudos konfiskuojant gyvūną, jei padaroma žala kito asmens sveikatai ar turtui.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Mažintas sako, kad policija nepajėgi kontroliuoti kiekviename kieme ne pagal taisykles vedžiojamų šunų šeimininkus, tačiau per nuolat rengiamus reidus į vis kitas vietas nubaudžiama dešimtys pažeidėjų. Keturkojai turi būti vedžiojami ir su pavadėliu, ir su antsnukiu (išimtys taikomos tik kai kurių dekoratyvinių veislių atstovams). Už pakartotinį nusižengimą gali būti net konfiskuojamas gyvūnas.
Ženklinimas
Visi šunys ir katės turi būti užregistruoti Gyvūnų registravimo centre. Nors už neregistruotą gresia bauda iki 200 Lt, Vilniuje įregistruota tik 3964 šunys ir 630 kačių. Mieste, kuriame gyvena per 600 tūkst. gyventojų, šie skaičiai atrodo juokingi.
Gyvūnų registravimo centro darbuotoja Rūta Minalgaitė informavo, kad už daugiabučiuose namuose laikomus šunis mokamas 10 Lt, už kates – 3 Lt mėnesinis mokestis, privačiuose namuose – tik vienkartiniai 10 ir 3 Lt registravimo mokesčiai. Nors jie nėra dideli, patys gyventojai neskuba registruoti savo augintinių. Dažniausiai informacija gaunama iš kaimynų skundų.
Anot R. Minalgaitės, šeimininkai nenori keturkojų ženklinti, kad sutaupytų pinigų, kita vertus, įregistruoti jie niekada nepasiklys. O skelbimai autobusų stotelėse, internete bei spaudoje dažnai informuoja apie pasiklydusius augintinius.
Šiuo metu Gyvūnų registravimo centre Vilniuje šunys ženklinami nemokamai – ryžio grūdo mikroschema su 15 skaitmenų kodu sušvirkščiama po oda, ir jei gyvūnas pasimes, pagal ją tuoj pat bus atpažintas ir grąžintas šeimininkui. Net patekęs į karantinavimo tarnybą akimoju bus identifikuotas.
Apie netinkamą elgesį su gyvūnais galima pranešti nemokamu telefonu 8 800 404034.
