Panevėžio rajono savivaldybė – kol kas vienintelė šalyje, vykdanti tokią programą. Nors ši, pradėta po naujųjų, dar tik įsibėgėja, beveik neabejojama jos plėtros būtinumu. Ateityje tikimasi paramos iš Žemės ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų.

Tarybai pritarus programos įgyvendinimui, gana operatyviai mokyklai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigai nupirkus sulčiaspaudžių, naujamiestiečiai jau gali ragauti ekologiškų sulčių. Ar jas vaikai iš tikrųjų geria, vakar galėjo įsitikinti ir į programos pristatymą Naujamiestyje susirinkę valdžios atstovai. Jiems buvo pasiūlyta apsilankyti lopšelyje-darželyje.

Kad prie importinių skanėstų pratę vaikai iš karto puls gerti sveikus gėrimus, programos organizatoriai nė nesitiki. Jie sako suprantantys, kad prie kokybiško lietuviško maisto teks mažuosius gyventojus pratinti ir vilioti.

Pirmoji tam tikrą „viliotinį“ savo ugdytiniams pradėjo lopšelio-darželio administracija. Jos direktorė Ramutė Skrickienė pasakojo, kad sulčių stiklinėmis iš karto vaikams nebuvo siūloma. Iš pradžių jiems duota po 30–60 g šio gėrimo – kad pratintųsi.

Anot įstaigos vadovės, darželinukams sultys patiko, tik lopšelinukams jų nebuvo įmanoma įsiūlyti. Tuomet mažųjų sugalvota paprašyti sultis gerti pro šiaudelius ir idėja pasiteisino – morkų sultis jau ragauja ir mažiausieji įstaigos lankytojai.

Sveikas – vos vienas

R.Skrickienė įsitikinusi, kad vaikų pratinimas prie sveikesnio maisto bus ilgas procesas, jam prireiks ir žaismingumo, ir paskatinimo, ir kitokio tėvų požiūrio į tai. Kad jaunųjų naujamiestiečių sveikatą reikia taisyti, pasak direktorės, įrodo į darželį atnešamos medikų pažymos. Iš keliolikos tokių pažymų tik vienoje buvo parašyta, kad vaikas sveikas. Ypač dažna diagnozė – mažakraujystė.

Kaip teigia R.Skrickienė, mums iš naujo reikia išmokti pradėti vertinti tai, ką turime arti, o ne tai, kas atvežama iš kitų šalių.

Pasak rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vytauto Kriaučiūno, programa, kurios idėja gimė Naujamiesčio seniūno pavaduotojo Juozo Kliorio galvoje, iš pradžių daugeliui nebuvo visai aiški. Tačiau dabar akivaizdu, kad ji galės būti gera investicija į jauną žmogų.

V.Kriaučiūnas pastebėjo, kad projektą „Ekologiškai sveikas maistas – vaikams“ bus sunkiau įgyvendinti nei prieš dvejus metus pradėtą ir pradinukams skirtą programą „Pienas vaikams“. Bet pirmosios nauda turėtų būti apčiuopiamesnė.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas pabrėžė, kad vykdant programą būtina įrengti patalpas daržovėms laikyti. Programos įgyvendinimas ateityje neturėtų būti užkraunamas vien tik ant Savivaldybės pečių.

Pirks ir daržovių

Kad pradėtas darbas naudingas, V.Kriaučiūno manymu, turėtų parodyti vaikų sveikata. Dėl to ji privalo būti sekama ir fiksuojama bent pusmetį. Mokyklos direktorė Daiva Dirsienė paaiškino: jos vadovaujama įstaiga sutiko dalyvauti programoje todėl, kad norima moksleiviams padėti pasijusti geriau.

Anot direktorės, nemokamą maitinimą mokykloje gauna 47 proc. vaikų iš socialiai remtinų šeimų. 42 proc. moksleivių į mokyklą atvežami, todėl keliasi anksti. 40 jų aktyviai sportuoja ir mokykloje išbūna iki 17 ar 18 val. Padaryta išvada, kad ekologiškas maistas gali padėti vaikams gauti daugiau energijos, būti sveikesniems. Dabar mokyklos valgykloje šviežių morkų, obuolių sulčių stiklinė, pasak D.Dirsienės, kainuoja apie 0,80–1 Lt. Ateityje moksleivių valgiaraštį planuojama papildyti ir ekologiškų daržovių patiekalais.

Jų, kaip teigė seniūno pavaduotojas Juozas Klioris, pagal sutartis žada parūpinti ekologinių ūkių savininkai. Dabar morkų sultys spaudžiamos iš Bronislavos Šerelienės ūkyje išaugintų morkų. Obuolių parūpina smulkieji sodininkai, nors ateityje tikimasi prisikalbinti jų parduoti ir stambesnius rajono vaisių augintojus.

Iš B.Šerelienės planuojama pirkti ir daržovių Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Salvinija Motiejauskienė apgailestavo, kad šiais metais rajono Taryba nekompensavo, kaip buvo planuota, dalies sulčių kainos. Tačiau dėl to, anot jos, bėdos nėra: kol kas ekologiškų produktų pardavėjai savo prekę parduoda gana nebrangiai – maždaug po 2 litus už kilogramą.

Kad būtų galima neabejoti ekologiniuose ūkiuose užaugintų morkų, bulvių, kopūstų ar burokėlių kokybe, J.Kliorio įsitikinimu, Žemės ūkio ministerija turėtų skirti lėšų ūkininkų gamybiniams bandymams atlikti.