S.Prelgauskio margintų kiaušinių su niekuo nesupainiosi - jie juodi, nes dažoma alksnio žievės dažais, o vašku pieštas raštas - tikslus ir lygus, kaip juvelyro.
Senovinis dažymo menas
Kai kadaise S.Prelgauskis su savo dažytais margučiais apsilankė šalia Paryžiaus surengtoje visos Europos velykinių kiaušinių parodoje, visi aiktelėjo. Jis vienintelis atsivežė vašku margintų, augaliniais dažais dažytų kiaušinių (daugumos raštai ir dažymo būdai labai sumodernėję). Pasak specialistų, tai dar akmens amžiaus kiaušinių marginimo būdas.
„Ir dabar, jau vyrui mirus, gaunu kasmet kvietimus važiuoti į šią parodą, - liūdnai pasakojo žmona. - Kol senelis gyvas buvo, anūkės Lauros negalėjo prisiprašyti, kad kartu su juo mokytųsi marginti. Vis ne, būdavo, ir ne. O dabar, žiūrim, pati prisėdo ir bando marginti. Panašiai ir jai išeina, tik ranka dar neįgudusi, raštas ne toks, kaip senelio."
Senovinį kiaušinių dažymo būdą dar vaikystėje į namus parvežė Šiluvoje besimokanti vyresnioji Stanislovo sesuo. Tad ji su keturiais broliais prieš Velykas ir margindavo kiaušinius. Dėl šio malonumo penki vaikai net eilėje prie pečiaus, kur šildavo vaškas, laukdavo.
S.Prelgauskis senovinio margučių dažymo recepto nuo nieko neslėpdavęs. Atvirkščiai, jam rūpėję, kad ir toliau kas nors taip margintų. Tad šį receptą mielai pateikiame ir skaitytojams.
Receptas
Prisirinkus juodalksnio žievės reikia skubiai ją užmerkti (Stanislovas ieškodavęs išvirtusių medžių, šakų, kad nereikėtų gadinti augančio medžio). Kelias dienas padžiovinus, žievė taps raudona. Tada ją reikia užplikyti verdančiu vandeniu ir palaikyti kelias paras. Į parūgusį skystį dėti surūdijusio metalo (akmens amžiuje, matyt, pildavo balų rūdos). Vėl palaikyti kelias paras, kol įgaus tamsiai mėlyną spalvą. Tada į šiuos natūralius dažus galima dėti vašku numargintą nevirtą kiaušinį.
O kiaušinis marginamas taip: ant labai silpnos ugnies (geriausia ant jos uždėti storesnę metalo plokštelę) mažame metaliniame kamštelyje (geriausia - nuo alaus butelio) tirpinti tikrą natūralų vašką. Parduotuvinė žvakė, kurioje daug parafino, netiks, nes parafinas nusiplauna vos įdėjus į šiltą vandenį. Tikro vaško ieškokite pas bitininkus.
Kiaušinius geriausia naudoti balto lukšto (geriau matyti raštas). Žiūrėkite, kad ant kiaušinio nebūtų išraižymų, panašių į voratinklį, nes toks verdant tikrai suskils.
Raštą piešti geriausia smeigtuku (anksčiau tokiais buvo susegami vyriški marškiniai). Vinelę ar smeigtuką, įsmeigę į medinį pagaliuką, turėsite puikiausią įrankį.
Prieš piešiant kiaušinį būtina pašildyti, palaikyti ant šiltos viryklės (geriau prikibs vaškas). Dar svarbu, kad kelias nuo indelio su vašku iki kiaušinio būtų trumpas, kitaip vaškas atvės.
Žalias vašku numargintas kiaušinis dažuose gali pamirkti parą ar dvi. Kai kiaušinis tampa mėlynas, reikia ištraukti. Tada jį dėkite į užplikytą svogūnų lukštų tirpalą.
Kiaušinius sudėję į šaltą tirpalą ant silpnos ugnies kaitinkite iki užvirimo. Ilgiau nevirkite, nes nutirps vaškas, neliks rašto. Skudurėliu nuvalykite vašką: po juo liks baltos žymės, o visas kiaušinis bus juodos spalvos. Taip mėlyną spalvą pakeičia svogūno lukštai.
