Lėlės prieš vėžį: E.Špokaitė ir M.Zimina

„Kiekvienoje lėlėje susijungia ir mano vidinė būsena, ir emocijos, ir prisiminimai. Man lėlė yra visas gyvenimas“, - sakė menininkė Marina Zimina (Rusija). „O man atrodo, kad lėlė – tai objektas, kuriame nebūtinai per realizmo liniją galima parodyti tai, kas būtų aišku visiems. Pavyzdžiui, pamatyti tikrą grožį, slypintį negražume“, - antrino Eglė Špokaitė.

Anot balerinos, prisijungusios prie labdaringo

projekto

vėžiu sergantiems vaikams, ši lėlė spinduliuoja ne išorinį grožį, o perteikia jausmą, kurį suprasti galima pažvelgus į akis.

„Labdaringo projekto tema - sergantys vaikai, tad nereikia jos bijoti, bėgti arba bandyti ją kažkaip paslėpti po kažkokiu gražiu apvalkalu. Sergantys vaikai niekada neslepia to, kaip, pavyzdžiui, galbūt tai slepia suaugusieji. Nes jie drąsesni už mus. Kartais reikia tiesiog nebijoti į juos pasižiūrėti ir pasimokyti kai kurių dalykų.

Svarbiausias yra spindesys akyse. Šiluma, kuri pro akis matosi širdyje. Galbūt akys čia ir yra svarbiausios, o ne rūbai, ne kažkokios detalės. Tikresnis jausmas yra tas, kurį tu atrandi. Ne tas, kuris tiesiogiai matomas“.

Anot kūrėjų, ši lėlė (FOTO) galėtų būti optimistinis draugas, toks, „kuris suteikia optimizmo, kuris visą laiką už tave palaikys tuos du pirštukus, kad tikrai viskas pasisektų“.