Žinoma floristė – apie kambarinių augalų priežiūrą žiemą: dažniausiai daromos šios 3 klaidos

Kambariniai augalai puošia namus, suteikia jiems gyvybės, filtruoja namų orą. Tačiau tam, kad žalioji oazė džiugintų akis visus metus, svarbu augalus prižiūrėti atsižvelgus į sezoną.

Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pranešime žiniasklaidai pastebi, kad šaltuoju metų sezonu pirkėjai ieško nereiklių ir mažiau priežiūros reikalaujančių augalų – jie renkasi kaktusus, sukulentus, pinigų medžius, dracenas. Floristė Inesa Borkovska atkreipia dėmesį, kad kambarinių augalų priežiūra vasarą ir žiemą skiriasi. Ji atskleidė 3 klaidas, kurias dažnai kartoja kambarinių gėlių augintojai.

1. Nepersistenkite laistydami

Anot I. Borkovskos, žiemą kambariniai augalai tampa kaprizingesni, todėl jų priežiūra reikalauja ypatingo kruopštumo.

„Rudens ir žiemos laikotarpiais daugelis augalų pereina į ramybės būseną arba sulėtėja jų augimo tempas. Todėl šiuo sezonu skiriasi jų priežiūra, lyginant su vasara, – augalų nereikia tręšti, persodinti, o laistyti reikia saikingai, nepersistengiant“, – sako I. Borkovska.

Šaltuoju sezonu įprasta manyti, kad dėl išsausėjusio oro augalams reikia daugiau vandens. Vis tik tiesa ta, kad augalai sunaudoja vandens tiek, kiek gauna šviesos, dėl to keičiasi ir jų laistymo poreikis.

„Dėl sauso oro žiemos mėnesiais gali pasirodyti, kad augalų dirvožemis yra išdžiūvęs, tačiau tai nėra patikimas rodiklis, kad augalui iš tiesų reikia vandens. Tikrąjį drėgmės lygį galite patikrinti dviem būdais – pirštu palieskite dirvą arba įsigykite specialų drėgmę nustatantį indikatorių“, – pasakoja floristė.

Kambarinių gėlių nereikėtų laistyti per šaltu arba per šiltu vandeniu. Jei naudojate vandenį iš čiaupo, leiskite jam kelias valandas pabūti kambario temperatūroje, kad jis taptų drungnas.

2. Užtikrinkite reikalingą drėgmės lygį aplinkoje

Norint, kad kambariniai augalai būtų gyvybingi ir sveiki, būtina užtikrinti tinkamą drėgmės lygį. I. Borkovska sako, kad žiemą šildomuose būstuose drėgmės lygis sumažėja iki 10-20 proc.

„Dauguma kambarinių augalų yra kilę iš tropinių regionų, kur drėgmės lygis svyruoja nuo 70 iki 80 proc. Todėl jei lapai pradeda geltonuoti, ruduoti, kristi ar augalas nustoja augti, tai gali būti rodiklis, kad jūsų namuose yra per žemas drėgmės lygis“, – teigia floristė.

Drėgmę augalams galima sukurti ir dirbtinai, pasitelkus papildomas priemones.

„Jei namuose turite oro drėkintuvą, perkelkite jį šalia augalų. Jei tokio neturite – augalo vazoną statykite ant padėklo su vandeniu, o tam, kad vazono dugnas būtų aukščiau vandens lygio, į padėklą įdėkite akmenukų. Dar vienas būdas – nuplauti augalų lapus vandeniu ir taip padidinti augalo drėgmės lygį“, – vardija gėlių auginimo specialistė.

Tiesa, reikia atminti, kad ne visi augalai mėgsta drėgmę. Mažiausiai drėgmės reikalauja sukulentų ir kaktusų šeimos augalai. Tuo tarpu didžiausi drėgmės mėgėjai – tropiniai augalai, pavyzdžiui, įvairios palmės.

3. Laikykite tinkamoje vietoje

Pasak ekspertų, dar viena dažna augalų priežiūros problema – netinkama laikymo vieta ir apšvietimas.

„Žiemą saulės šviesa nėra tokia intensyvi kaip vasarą, todėl augalai gauna mažiau natūralios šviesos. Kambarines gėles šaltuoju sezonu geriausia laikyti ant palangės, kur jos galėtų gauti daugiau pietinės šviesos“ – dalijasi I. Borkovska.

Augalų mylėtojai klaidingai mano, kad žiemą augalus reikia laikyti kuo šilčiau. Floristė pabrėžia, kad dauguma jų gali augti esant ir 12–18 laipsnių temperatūrai.

„Kambariniai augalai gali būti jautrūs staigiems temperatūros svyravimams, todėl nelaikykite jų prie radiatoriaus, židinio ar ant šildomų grindų. Augalams netinka ir šaltos, skersvėjyje esančios vietos netoli durų, balkono, langų, taip pat gėlių nereikėtų laikyti šalia oro kondicionierių ventiliacijos angų. Šaltas arba karštas oras gali neatstatomai pažeisti augalus“, – pasakoja specialistė.

Augalų augimą gali sutrikdyti ir ant lapų besikaupiančios dulkės. Bent kartą per savaitę lapus reikėtų nuvalyti drėgnu skudurėliu arba mikropluošto šluoste. Lapus galima išpurkšti ir lapų blizgikliu, kuris ne tik suteiks lapams blizgesį, bet ir sudarys dulkes atstumiantį apsauginį sluoksnį.

Izoliuoja augalus nuo karščio

Jei palangės plonos, žiemą augalams būna karšta, juo labiau, kad karštas oras kyla aukštyn.

Kaip izoliuoti palangę? Vienas iš galimų variantų – uždengti palangę putplasčiu. Viena moteris „7dach“ portale dalijasi patirtimi: „Uždėjau ant palangės kelis lakštus putplasčio, tada pastačiau du termometrus – vieną ant putplasčio, kitą – ant palangės. Rezultatas nudžiugino, nes 4–6 laipsnių skirtumas – jau nemenkas pasiekimas.“

Na o statybinių reikmenų parduotuvėse būna pirkti įvairios kokybės ir įvairaus storumo lakštų. Moteris rašo įsigijusi 1x1,2 m dydžio, 5 cm storio lakštą, kurio pakako dviem palangėms.

Kerpant putplastį moteris patartia palikti bent 5 cm putplasčio išsikišimą už palangės. Putplastį pjauti pjūklu metalui ar kitu įrankiu mažais dantukais. Įprastas rankinis pjūklas netinka – kraštai bus nedailiai iškandžioti. Putplasčio lakštus moteris keliais sluoksniais apvyniojo maistine plėvele, sutvirtindama lipnia juosta. Šito reikia tam, kad būtų patogu valyti dulkes, be to, taip putplasčio kraštai uždengiami ir netrupa.

Uždėjus putplasčio lakštus oro temperatūra ant palangės bus komfortiškesnė orchidėjoms ir kitokiems augalams. Neuždėjus putplasčio, kaip rašo moteris, temperatūra ant palangės buvo 26–28 laipsniai šilumos, o uždėjus putplasčio lakštą, – 20–21 laipsnis šilumos, naktį – 16–17.

Variantas tinkamas ir tada, kai ant palangės labai šalta. Putplastis neleis šaltam orui kontaktuoti su vazono dugnu.