Pastaruoju metu ji vėl atgyja. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų paįvairinti savo aplinką netikėtais sprendimais.
Papildoma žaluma
Intensyviai apgyvendintoje miesto erdvėje žolė ar sodas ant stogo ne tik pagerina būsto kokybę, bet ir sukuria privačią žalią oazę. „Dėl sumažėjusių temperatūros svyravimų, ultravioletinės spinduliuotės ir cheminio poveikio pailgėja tokių stogų eksploatavimo trukmė, sukuriama geresnė garso ir šilumos izoliacija.
Dėl sistemoje kaupiamo vandens, reikalingo augalams, sumažėja kanalizacijos ir lietaus nutekamosios sistemų apkrovos, o dėl atsparumo ugniai apželdintą stogą galima prilyginti aukščiausias priešgaisrines savybes atitinkančiai stogo sistemai“, – sakė UAB „Interli“ vadovas Aurelijus Baltušis. Tačiau jis pabrėžė, kad svarbiausia apželdinto stogo paskirtis – kompensuoti žaliųjų plotų netektis, sukurti malonesnę ir sveikesnę erdvę žmogaus gyvenimui bei veiklai.
Valo orą
Lietuvoje įrengiant gyvenamuosius namus tokio tipo stogai naudojami nedažnai. Paprastai jie įrengiami visuomeninės paskirties pastatuose. Individualiuose namuose dažniausiai apželdinama dalis stogo, terasa virš garažo ar dalies gyvenamųjų patalpų. „Ši stogų sistema naudingiausia labiau urbanizuotose vietovėse. Ten jos nauda aplinkai pasireiškia efektyviausiai. Žolė valo orą, kuriuo kvėpuojame. Tokie stogai padeda panaikinti šiltnamio efektą, mažina anglies dvideginio kiekį. Ypač tai naudinga mieste, nes 1 kv. m žolės stogo per metus išvalo 0,2 kg ore esančių kietųjų dalelių. Žolė filtruoja pratekantį vandenį, neutralizuoja nubėgusį rūgštinio lietaus vandenį. Miestuose apželdinti stogai labiausiai ir išplitę. Pavyzdžiui, Skandinavijoje, Farerų salose, tradiciškai apželdinami šlaitiniai individualių namų stogai“, – pasakojo A.Baltušis.
Įsirengė savo jėgomis
Molėtų krašte užsiimantys kaimo turizmu, „Saulėleidžio“ sodybos savininkai Lina ir Ričardas Babeliai nesigaili prieš ketverius metus pastatę pavėsinę ir ant jos įrengę žaliąjį stogą. Ričardas – nagingas vyras, tad viską darė pats ir taip, kaip tuo metu jam atrodė geriau.
„Ant tvirto stogo karkaso paklojau impregnuotas SBA plokštes, uždengiau stora plėvele, kuri naudojama pamatų izoliacijai. Tada dar paklojau kietą su įdubom plėvelę, kurią galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse. Užpyliau pusiau durpinės žemės apie 20 cm storio sluoksnį“, – patirtimi dalijosi Ričardas.
Ant stogo jis pasėjo daugiamečių žolių mišinį, skirtą vejoms. Praėjus ketveriems metams Babeliai gali patvirtinti, kad savo jėgomis įrengtas stogas – sandarus. Tačiau pietinėje pusėje teko pastorinti žemės sluoksnį, nes saulė greitai išgarindavo drėgmę. O kad žolė atrodytų graži, neaukšta ir tamsiai žalia jie pataria prasidėjus vegetacijai naudoti augimo reguliatorius.
Nuo ko reikėtų pradėti sumanius įsirengti žaliąjį stogą?
Žaliąjį stogą reikia planuoti projektuojant naują pastatą. Rekonstruojant tai padaryti sudėtingiau, nes reikia įvertinti esamų konstrukcijų apkrovas, parapetų aukštį, lietaus surinkimo sistemos vietas, kurios gali būti ne itin tinkamos šiai stogo sistemai.
Svarbiausia – hidroizoliacija. Kokia ji turi būti?
Hidroizoliacija turi būti dvisluoksnė, gerai sukibusi su stogo pagrindu, atspari šaknų praaugimui. Nerekomenduojama naudoti pigesnių, nepatikrintų sistemų dėl paprastos priežasties: atsiradus pratekėjimams ir norint nustatyti jų vietą, teks nuimti augalijos, substrato, filtruojantį ir drenuojantį sluoksnius, tad hidroizoliacinio sluoksnio remontas ar pakeitimas kainuos gerokai brangiau.
Kokio nuolydžio turi būti šlaitas?
Rekomenduojamas stogo nuolydis – 15–30°. Galimas ir statesnis nuolydis, tačiau tuomet, siekiant išvengti žemės nučiuožimo ar nuplovimo, reikia naudoti specialius tinklus, sutvirtinančius ir „surišančius“ gruntą. Nuolydžio kampas lemia ir drenažo sluoksnio pasirinkimą: kuo statesnis šlaitas, tuo greičiau vanduo išteka.
Kaip laikosi augalinis žemės sluoksnis?
Stogo kraštuose būtini bortai, sulaikantys augalinį žemės sluoksnį. Jie turi būti ne žemesni nei augalinio sluoksnio paviršius. Pradžioje žemes nuo nuslinkimo sulaiko specialus tinklas, įrengiamas augaliniame sluoksnyje, vėliau, kai augalų šaknys išsiplečia ir šį tinklą perauga, jos neleidžia gruntui slinkti.
Kokio storio substrato reikia?
Jei bus sodinama žolė ar šilokai, užtenka 10–20 cm, jei žydintys krūmai – reikalingas 20–30 cm žemės sluoksnis, o jei apželdinama nedideliais medžiais ar krūmais – 40–70 cm.
Ar tinka paprasta daržo žemė?
Geriau naudoti specialiai paruoštus augalinius sluoksnius. Substrato kokybė tiesiogiai lemia ir augalų augimo sąlygas, jų vešlumą bei ilgaamžiškumą. Galima naudoti ir gerą juodžemį iš daržo, tačiau bus daugiau problemų su piktžolėmis, augalinio sluoksnio aeracija.
Kokie augalai gali būti sėjami ar sodinami?
Žemaūgė augalija, kuriai reikia mažai priežiūros, gali atrodyti tarsi savaime užžėlusi pieva. Stogams želdinti naudojami išsikerojantys, svyrantys augalai, įvairūs rožių krūmai, vijokliai, rododendrai, taip pat ir iki 2–3 m užaugantys spygliuočiai ar krūmai.
Kuo tręšti, kaip laistyti?
Augalų priežiūra yra visiškai įprasta, reikia ir palaistyti, ir patręšti. Dėl tokio stogo specifikos būtina iš anksto pasirūpinti laistymo sistema ar bent galimybe prisijungti laistymo žarną, sodinti nereiklius, mažai priežiūros reikalaujančius, atsparius sausrai ir šalčiui augalus.
Žiemą sniegą nukasti ar palikti?
Didelės sniego sankaupos, kaip ir nuo visų tipų stogų, turi būti valomos. Atodrėkis gerai įrengtam stogui nebaisus.
Kokios dažniausios klaidos?
Kai toks stogas įrengiamas be specialistų pagalbos, naudojamos netinkamos medžiagos, pasirenkami netinkami konstrukciniai sprendimai. Labai svarbu prie pavojingesnių pratekėjimo atžvilgiu vietų, tokių kaip stogų kraštai, įlajos, įrengti takelius iš skaldos, kurią lengva pašalinti ir, esant būtinybei, pasiekti bei paremontuoti hidroizoliacinį sluoksnį ar įlają.
