Anot jo, iš paties pastato dažniausiai reikalaujame kokybės, ilgaamžiškumo, ekonomiškumo, gerų termoizoliacinių savybių; iš interjero – kur kas daugiau: „Pirma (ir ko gero sunkiausia) užduotis – pasirinkti interjero stilių. Čia mes neturime savo tautinio identiteto, kaip skandinavai, slavai, ar Viduržemio jūros pakrantės šalys, ir padrikai vaikomės trumpalaikių madų, bandome į savo namus „pernešti“ tai, ką gražaus matėme pas kaimyną, dėl ko suplakame viską į chaotišką eklektiką“.
Anot V. Motiejūno, pagrindinis namų elementas yra ne prabangūs baldai, šviestuvai, ar židinys, o pats žmogus – būtent jis turi jaustis juose patogiai tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
„Namų interjeras turi neerzinti, nevarginti, neįpareigoti nuolatinei priežiūrai. Šalia Vilniaus statomame paprastame vidutinės klasės name (208 kv m., gyvenamosios patalpos - 160 kv. m.) būtent vadovaujantis šiais kriterijais ir sukūrėme interjerą moderniai, jaunatviškai trijų asmenų šeimai. Tai pareikalavo bemaž metų intensyvaus darbo ir diskusijų, tačiau rezultatu liko patenkinti tiek užsakovai tiek architektas.
Po kelių diskusijų sutarėme atmesti lietuviams būdingus stereotipus, įvairias dogmas ir dažnai girdimus epitetus – „peršalta“ , „perbalta“, taip pat ignoruoti trumpalaikes madas, ornamentuotus tapetus, halogenų „žvaigždynus“ lubose bei pigias prabangos imitacijas. Žodis minimalizmas nebuvo minimas.
Sutarėme paimti iš gamtos tai, kas gražu, patvaru ir niekada neišeis iš mados – medžio masyvą, lukštą ir natūralų akmenį bei patalpinti tai baltame fone“, - pasakojo V. Motiejūnas.
Anot jo, dažnai pasitaikanti klaida – kuomet žmonės reikalauja daug spalvų iš paties interjero: sienose, lubose, balduose ir šviestuvuose.
„Nederėtų pamiršti, kad apsigyvenus namuose – atsiras daug daiktų, nuotraukų, paveikslų, gėlių, knygų, vaisių ir kitų smulkmenų – kurios dalyvaus kaip spalviniai akcentai. Intensyvios spalvos su laiku ima varginti – jas galima naudoti kaip akcentus, tačiau ne kaip foną visam interjerui. Kiekviena natūrali medžiaga – taip pat yra spalva – daugelis nustemba pamatę kokia didelė yra medžio, ar akmens spalvų ir raštų įvairovė.
Ypatingai didelį dėmesį derėtų skirti apšvietimo projektavimui – apšvietimo ir jo valdymo sistemos nuolat žengia pirmyn. Sukurti apšvietimą, nebereiškia parinkti gražų šviestuvą, nes šiuolaikinis apšvietimas - tai sistema, leidžianti kurti nuotaiką namuose. Nuo akcentinių, taškinių šviesos šaltinių iki intensyvaus reikiamų zonų apšvietimo, nuo jaukios prieblandos iki dienos šviesos lygio patalpoje – visa tai įmanoma vienuose namuose ir nereikalauja itin didelių investicijų – tik žinių ir teorijos taikymo.
Šiame interjere naudoti sieniniai šviestuvai, kuriuos nukreipus į lubas – šviesa nuo jų atspindima žemyn – tai duoda minkštą ir kartu intensyvią šviesą, be juodų šešėlių. Vėl gi – smulkmena – tačiau jos nauda neginčijama.
Įsirenginėjant namus, nederėtų nuvertinti mūsų vietinių gamintojų – statybininkų, baldininkų, stiklo apdirbėjų sugebėjimų. Architekto individualiai suprojektuotas baldas daugeliu atveju atrodys ne prasčiau už tūkstančius kainuojantį „itališką“ gaminį ir kartu bus būtent tokios spalvos, medžiagos ir dydžio, kokio reikia konkrečiame interjere. Šiuose namuose tokiu keliu ir buvo eita.
O ką jau kalbėti apie namus puošiančius keturis jauno lietuvių tapytojo meno kūrinius, kurie net negali būti lyginami su daugelio lietuvių pamėgtomis kičinėmis reprodukcijomis. Viską galima rasti, ar sukurti čia – Lietuvoje“, - teigė V. Motiejūnas.
