aA
Daugelis žino seną anglišką posakį „Mano namai – mano tvirtovė“ (angl. My house is my castle). XXI a. vis tvirtesnes pozicijas išsikovoja kitokio turinio posakis – „Sveikame būste – sveikas žmogus“. Kokios priežastys tai nulėmė?
Specialistai įspėja: ilgalaikis „chemikalų kokteilio“ poveikis namuose gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus
© Shutterstock

Kiekvienas iš mūsų norime ir siekiame, kad mūsų namai būtų saugumo oazė. Savo aplinką stengiamės susikurti patogią, jaukią ir švarią. Tik ar visada pagalvojame ar susikuriame ją sveiką? Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai mano, jog tai turėtų būti vienas mūsų namų aplinkos kūrimo prioritetų. Taip ateityje būtų išvengta įvairiausių sveikatos negalavimų – nuo alergijų iki apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

Europos, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai pastatuose praleidžia iki 90 proc. savo laiko. Kasdien žmonės įkvepia 10–20 m³ oro, priklausomai nuo amžiaus ir savo veiklos. Šis kiekis yra lygus 12–24 kg oro masei ir tai yra daug daugiau, nei žmogaus kasdieninis maisto ir skysčių suvartojimas. Tai įspūdingi skaičiai, padedantys aiškiai suvokti, kokią reikšmingą įtaką sveikatai turi aplinkos, kurioje būname, oro kokybė.

Kokios grėsmės gali slypėti būsto aplinkoje? Pastatams panaudotos nekokybiškos statybinės medžiagos ir gaminiai, per didelė arba per maža patalpų temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė, prasta ventiliacija, patalpų oro cheminė ir mikrobinė tarša – tai veiksniai, galintys ženkliai pabloginti žmogaus sveikatą. Tarp žalingų aplinkos veiksnių svarbų vaidmenį užima cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų, buitinės chemijos priemonių, kitų mūsų buityje naudojamų įvairiausios paskirties gaminių.

Specialistai įspėja: ilgalaikis „chemikalų kokteilio“ poveikis namuose gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus
© Shutterstock

Nors dažniausiai atskirų cheminių medžiagų aplinkos ore koncentracija nėra didelė, manoma, kad ilgalaikis „chemikalų kokteilio“ poveikis gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus ar net ligas. Europos Komisija konstatavo, kad Europos Sąjungos įstatymai numato griežtas cheminių medžiagų kiekių ribas aplinkos ore bei pramonės gaminiuose, tačiau jų mišinio komponentų tarpusavio sąveika retai tiriama, o jos rizika nepakankamai įvertinta.

NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka sako, kad lengviau būtų išvardinti, kur toksiškų cheminių medžiagų nėra, nei priešingai. Jų nedideliais kiekiais aptinkama beveik visur: maisto produktuose, vandenyje, kosmetikoje, buitinės chemijos gaminiuose, tekstilėje, avalynėje, žaisluose, balduose, induose, elektroniniuose prietaisuose, statybinėse medžiagose. Iš kiekvieno mūsų naudojamo daikto galime gauti po nedidelį kiekį kenksmingų medžiagų, tačiau jų bendras kiekis ir tarpusavio sąveika gali pridaryti žalos sveikatai.

Apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis dažnai būna susiję su tam tikrų gaminių ir produktų saugaus naudojimo reikalavimų nesilaikymu.

Pavyzdžiui, žmogus naudoja įvairius cheminius preparatus: dažus, insekticidus uždarose patalpose, nors nurodyta, kad juos galima naudoti tik lauke. Didesnė grėsmė apsinuodyti sunkiaisiais metalais, kitomis cheminėmis medžiagomis gali kilti įsikūrusiems užterštose buvusių gamyklų patalpose. Įrengti gyvenamuosius būstus tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau tai gali būti rizikingas sprendimas.

Pasak NVSPL specialistų, buvusiose gamyklų teritorijose esantys pastatai (konstrukcijos, patalpų oras) ir juos supantis dirvožemis turėtų būti privalomai tikrinami, nes gali būti užteršti toksinėmis cheminėmis medžiagomis, kurioms atsiveria galimybė patekti į organizmą ir jam pakenkti.

Mus supančioje aplinkoje gamtinių toksinių medžiagų nėra daug. Paprastai aptinkamos pramoninės cheminės toksinės medžiagos, dirbtinai susintetintos ir pradėtos naudoti dėl patrauklių vartojamųjų savybių – pvz.: ftalatai, kurie minkština plastmasę, dažuose užtikrina tolygų jų pasiskirstymą, kvepaluose leidžia ilgiau išlikti kvapui. Prieš 20 metų pradėtas tyrinėti galimas ilgalaikis, neigiamas jų poveikis ir pastebėta, kad šios medžiagos yra patvarios (nesuyra dešimtmečius), toksiškos (sukelia vėžinius susirgimus, imuninės sistemos pakitimus, apsigimimus), linkusios kauptis aplinkoje ir žmogaus organizme (sutrikdo endokrininę sistemą).

Išskiriamos šios pavojingiausios cheminės medžiagos: ftalatai, polibromintieji junginiai, nonil ir oktilfenoliai, organiniai alavo junginiai. Didžiausią neigiamą poveikį jos gali turėti besivystančiam vaisiui, mažiems vaikams. Todėl savo naudojamus gaminius reikia rinktis labai atidžiai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.8333

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

16 valandų su savo pagrobėju praleidęs žinomas Lietuvos aktorius papasakojo, kaip viskas vyko: aš tapau jo savotišku pagalbininku

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo kelios, tačiau plataus atgarsio sulaukusios įkaitų...

Psichologė pasakė, kada santuokoje jau laikas sukti skirtingais keliais: svarbu viską matyti skaidriai (99)

Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O...

Iš COVID-19 duomenis nagrinėjančių ekspertų – nerimo ženklai: kertasi dvi pandemijos (73)

Kai Ziyado Al-Aly vadovaujama tyrimų grupė pranešė jam, kaip dažnai diabetas kerta...

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur (269)

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų...

Mirė garsi virtuvės šefė, „barbekiu mama“ Halina Bovševič (203)

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė, barbekiu mama vadinta Halina...

Lyg tikra vasara: į Lietuvą plūstelės šiluma – įdienojus net iki 23 laipsnių (3)

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono vakarinė – šiltoji dalis. Su smarkokais pietiniais oro...

Nepavykęs Kremliaus noras įgelti: lietuviai, rinkitės – ginklai arba vakcinos (577)

Lietuvos kariuomenės įsigijimai visada buvo ir išliko Kremliaus propagandistų dėmesio centre: tai...

Pavydas poroje: kada jis santykius griauna, o kada jiems padeda? (10)

Meskite į mane akmenį tie, kas niekada nejautė pavydo. Iš tiesų šis jausmas mus lydi nuo...

Gydytojas įvardijo, koks skausmas mus labai sendina: patarė nedelsti du skaičiai parodys, ar efektyviai sportuojate (18)

Pradėdami sportuoti, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sporto salėje kartais nesupranta...

Orijus Gasanovas papasakojo, kodėl dabar pats geriausias laikas keliauti: stebina prabangių viešbučių kainos ir galimybės (37)

Dabar, kai pasaulis stengiasi išsivaduoti iš COVID–19 sukeltos pandemijos, vis dažniau iškyla...