aA
Daugelis žino seną anglišką posakį „Mano namai – mano tvirtovė“ (angl. My house is my castle). XXI a. vis tvirtesnes pozicijas išsikovoja kitokio turinio posakis – „Sveikame būste – sveikas žmogus“. Kokios priežastys tai nulėmė?
© Shutterstock

Kiekvienas iš mūsų norime ir siekiame, kad mūsų namai būtų saugumo oazė. Savo aplinką stengiamės susikurti patogią, jaukią ir švarią. Tik ar visada pagalvojame ar susikuriame ją sveiką? Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai mano, jog tai turėtų būti vienas mūsų namų aplinkos kūrimo prioritetų. Taip ateityje būtų išvengta įvairiausių sveikatos negalavimų – nuo alergijų iki apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

Europos, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai pastatuose praleidžia iki 90 proc. savo laiko. Kasdien žmonės įkvepia 10–20 m³ oro, priklausomai nuo amžiaus ir savo veiklos. Šis kiekis yra lygus 12–24 kg oro masei ir tai yra daug daugiau, nei žmogaus kasdieninis maisto ir skysčių suvartojimas. Tai įspūdingi skaičiai, padedantys aiškiai suvokti, kokią reikšmingą įtaką sveikatai turi aplinkos, kurioje būname, oro kokybė.

Kokios grėsmės gali slypėti būsto aplinkoje? Pastatams panaudotos nekokybiškos statybinės medžiagos ir gaminiai, per didelė arba per maža patalpų temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė, prasta ventiliacija, patalpų oro cheminė ir mikrobinė tarša – tai veiksniai, galintys ženkliai pabloginti žmogaus sveikatą. Tarp žalingų aplinkos veiksnių svarbų vaidmenį užima cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų, buitinės chemijos priemonių, kitų mūsų buityje naudojamų įvairiausios paskirties gaminių.

Specialistai įspėja: ilgalaikis „chemikalų kokteilio“ poveikis namuose gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus
© Shutterstock

Nors dažniausiai atskirų cheminių medžiagų aplinkos ore koncentracija nėra didelė, manoma, kad ilgalaikis „chemikalų kokteilio“ poveikis gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus ar net ligas. Europos Komisija konstatavo, kad Europos Sąjungos įstatymai numato griežtas cheminių medžiagų kiekių ribas aplinkos ore bei pramonės gaminiuose, tačiau jų mišinio komponentų tarpusavio sąveika retai tiriama, o jos rizika nepakankamai įvertinta.

NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka sako, kad lengviau būtų išvardinti, kur toksiškų cheminių medžiagų nėra, nei priešingai. Jų nedideliais kiekiais aptinkama beveik visur: maisto produktuose, vandenyje, kosmetikoje, buitinės chemijos gaminiuose, tekstilėje, avalynėje, žaisluose, balduose, induose, elektroniniuose prietaisuose, statybinėse medžiagose. Iš kiekvieno mūsų naudojamo daikto galime gauti po nedidelį kiekį kenksmingų medžiagų, tačiau jų bendras kiekis ir tarpusavio sąveika gali pridaryti žalos sveikatai.

Apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis dažnai būna susiję su tam tikrų gaminių ir produktų saugaus naudojimo reikalavimų nesilaikymu.

Pavyzdžiui, žmogus naudoja įvairius cheminius preparatus: dažus, insekticidus uždarose patalpose, nors nurodyta, kad juos galima naudoti tik lauke. Didesnė grėsmė apsinuodyti sunkiaisiais metalais, kitomis cheminėmis medžiagomis gali kilti įsikūrusiems užterštose buvusių gamyklų patalpose. Įrengti gyvenamuosius būstus tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau tai gali būti rizikingas sprendimas.

Pasak NVSPL specialistų, buvusiose gamyklų teritorijose esantys pastatai (konstrukcijos, patalpų oras) ir juos supantis dirvožemis turėtų būti privalomai tikrinami, nes gali būti užteršti toksinėmis cheminėmis medžiagomis, kurioms atsiveria galimybė patekti į organizmą ir jam pakenkti.

Mus supančioje aplinkoje gamtinių toksinių medžiagų nėra daug. Paprastai aptinkamos pramoninės cheminės toksinės medžiagos, dirbtinai susintetintos ir pradėtos naudoti dėl patrauklių vartojamųjų savybių – pvz.: ftalatai, kurie minkština plastmasę, dažuose užtikrina tolygų jų pasiskirstymą, kvepaluose leidžia ilgiau išlikti kvapui. Prieš 20 metų pradėtas tyrinėti galimas ilgalaikis, neigiamas jų poveikis ir pastebėta, kad šios medžiagos yra patvarios (nesuyra dešimtmečius), toksiškos (sukelia vėžinius susirgimus, imuninės sistemos pakitimus, apsigimimus), linkusios kauptis aplinkoje ir žmogaus organizme (sutrikdo endokrininę sistemą).

Išskiriamos šios pavojingiausios cheminės medžiagos: ftalatai, polibromintieji junginiai, nonil ir oktilfenoliai, organiniai alavo junginiai. Didžiausią neigiamą poveikį jos gali turėti besivystančiam vaisiui, mažiems vaikams. Todėl savo naudojamus gaminius reikia rinktis labai atidžiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.8333

Top naujienos

Meilutytė skelbia karjeros pabaigą: ačiū visiems, esu pasiruošusi pradėti naują gyvenimo etapą Meilutytės komentaras (339)

Viena geriausių visų laikų Lietuvos plaukikių, Londono olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos...

Policija išaiškino 22 asmenų ginkluotą susivienijimą: vertėsi kontrabanda, įtariami Bugavičiaus nužudymu papildyta (72)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Nausėda susitinka su Seimo dauguma: Karbauskis nusivylė Šimonytės požiūriu pildoma (16)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos Seime...

Teisėjų korupcijos skandalas smogė kaip reikiant: dabar jau retas išdrįstų siūlyti kyšį (234)

Prieš tris mėnesius visą Lietuvą sudrebinęs dar neregėtas teisėjų korupcijos skandalas, kai...

Vasarą pradės nemokamai dalinti tūkstančius Šeimos kortelių: aiškėja, kas ir kada jas gaus (140)

Vasarą turėtų būti pradėta dalinti tūkstančiai Šeimos kortelių, kurios leis pasinaudoti tam...

Pranckietis įvardijo, koks rezultatas EP rinkimuose reikštų „valstiečių“ pralaimėjimą (65)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad džiaugiasi praėjusią savaitę Lietuvos...

„The Times“ po Zelenskio inauguracijos: paskutinis juoksis Putinas? (91)

Gegužės 20 dieną profesionalus komikas Volodymyras Zelenskis davė priesaiką ir oficialiai tapo...

Patarė, kaip sutaupyti laiko oro uoste, kad nepavėluotumėte į skrydį

Kelionės oro transportu yra neatsiejamos nuo privalomų oro uosto procedūrų: patikros, bagažo...

Kasdieniai rūbai, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų

George’as Bernardas Shaw kartą pasakė: „Mada yra ne daugiau nei sukelta epidemija“. Tačiau...

Gyvai / DELFI TV gyvai: Lietuvos šokėjų triumfas po 12 metų – kiek tai kainavo?

Prieš daugiau nei savaitę Lietuvos šokėjų pora Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė pirmą...