Rožės – vieni populiariausių augalų pasaulyje. Jos auginamos maždaug 7 tūkst. metų. Vieni žmonės rožių kvapą dievina, kiti negali pakęsti. Yra žmonių, alergiškų šioms gėlėms. Selekcininkai yra sukūrę bekvapes rožių veisles, bet daugelis gėlininkų augina kvapiąsias. Kai kurios jų kvepia nestandartiškai. Mokslininkai ir kvepalų specialistai rožes yra suskirstę į 10 grupių. Tarp jų – rožės, kvepiančios egzotiniais vaisiais, prieskoniais ar saldymedžiu.
Vaisių kvapas
„Lady Emma Hamilton“ – angliška Davido Austino rožė. Šios veislės rožė panaši į senovėje augintas savo giminaites. Veislė atspari ligoms. Žiedai stambūs, žydi gausiai kelis kartus, krūmas užauga iki 1,5 m aukščio. Iš pradžių žiedų pumpurai yra tamsiai raudoni su oranžiniais brūkšneliais, vėliau tampa oranžiniai su geltonais atspalviais. Lapai vešlūs, tamsiai žali, turi bronzinį atspalvį. Gėlės skleidžia stiprų vaisių aromatą, primenantį kriaušių, vynuogių ir citrusinių vaisių kvapą. Jos naudojamos kvepalams gaminti.
Muskuso kvapas
Kai kurių rožių kuokelių skleidžiamas kvapas yra itin stiprus. Jis primena muskusą ar šviežiai tarkuotą muskato riešutą, sumaišytą su tabaku. Dažniausiai tokį kvapą turi ryškios, pavieniais žiedais žydinčios rožės.
Arbatos kvapas
Šiai grupei priskiriamų gėlių žiedams visiškai išsiskleidus pasklinda klasikinis sodrus kvapas, kurį papildo saldus šviežiai paruoštos juodos arbatos aromatas. Toks derinys, pasak gėlininkų, susijęs su augalo žiedlapių spalva ir būdingas tik geltonų veislių rožėms.
„Gloire de Dijon“ − laipiojanti „Noisette“ grupės rožė, išvesta 1850−1859 m. Žiedai yra dideli, pilnaviduriai, intensyviai kvepiantys, raktažolės, abrikosų geltonumo spalvos. Krūmas užauga iki 4,5 m aukščio, pražysta anksti ir žydi visą sezoną. XIX a. „Noisette“ buvo kryžminamos su arbatinėmis rožėmis. Šios skiriasi nuo savo pirmtakių: žiedai stambūs, labiau panašūs į „Tea“ rožių žiedus.
Miros kvapas
Mira − nedidelio, spygliuoto krūmokšnio sakai. Miros aromatas yra „griežtas“, kartus ir mistiškas, naudojamas smilkalams gaminti. Šiai rožių grupei pavadinimas duotas ne todėl, kad jos kvepia smilkalais. Rožių žiedai kvepia taip pat, kaip ir kvapiosios garduoklės (lot. Myrrhis odorata) lapai – šviežiais anyžiais.
Tradicinis kvapas
Šiai grupei priskiriamos rožės, turinčios saldų, įprastą rožių kvapą, naudojamą rožių vandeniui ar aliejui gaminti. Yra daug veislių, kvepiančių šiuo kvapu. Vienos iš jų – „Harlow Carr“ ir „Munstead Wood“.
„Harlow Carr“ – angliška Davido Austino rožė, priskiriama „Shrub“ grupės rožėms. Žiedai rožiniai, pilnaviduriai, sutelkti žiedynuose, skleidžia stiprų saldų tradicinį aromatą. Žydi visą sezoną. Krūmas auga iki 1 m pločio ir aukščio. Atsparūs karščiui, šalčiui ir ligoms.
„Munstead Wood“ – viena iš naujesnių angliškos Davido Austino veislės rožė, išvesta 2007-aisiais. Pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir „Harlow Carr“. Žydi tamsiai purpuriniais, pilnaviduriais, dideliais žiedais visą sezoną. Žiedai turi stiprų kvapą, kuriame jaučiamos gervuogių ir mėlynių kvapų natos. Krūmas užauga iki 1 m aukščio ir pločio. Lapai turi bronzinį atspalvį. Veislė atspari ligoms.