Pagal ką atskirti dirva, rūgšti ar ne? Paprasčiausias būdas atpažinti – piktžolės. Rūgščioje dirvoje auga asiūkliai, dirvinis ridikas, vienmetė klėstenė.
Pelenai tinkami ne tik pavasarį, kai sodiname bulves, kai agrastus laistom pelenų šarmu. Tai puiki kalio, fosforo, kalcio trąša. Esama kai kurių mikro elementų, ypač daržovėms reikalingo boro.
Pelenai, kuriuos sulijo, netenka kalio. Todėl ataušusius pelenus reikėtų susemti ir laikyti sausai. Į dirvą išbarstyti prieš arimą ar purenimą. Sodinant bulves – berti į vageles.
Į vieną arą berti ne daugiau 5-6 kg, antraip kils šarminė reakcija, kurios nemėgsta dauguma daržovių.
Pelenus galima pilti ten kur rūgščios dirvos, kur auga asiūkliai, kad nukalkintume dirvą. Galima tręšti pasėtas daržoves, pasodintus daigus.
Kad kopūstų ir ridikėlių nepultų sprigės, laistyti šaltu vandeniu ir barstyti pelenais.
Svogūnus, morkas laistyti pelenų šarmu (10l vandens – 1 kg pelenų). Augalui stiklinė karšto šarmo.
Kopūstus taip pat galima laistyti šarmu. Geriausia ryte, iš vakaro padarytu šarmu.
Nokstančias braškes nuo kekerinio puvinio galima apsaugoti, pabėrus pelenų po krūmu.
Aplink rožes, agrastus pabarstykime pelenų – nepuls miltligė.
Vaismedžius purkšti reikia perkoštu pelenų šarmu, įmaišius ūkiško muilo. Po dviejų savaičių pakartoti.
Pelenai – puiki trąša, galinti padaryti stebuklus. Neišmeskime jų beprasmiškai į konteinerius.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
