*Per vienerius metus pastebimai suvešėjusius kambarinius augalus.
*Augalus, kurie išleido labai daug atžalų ir nebetelpa vazonuose.
*Aukštus medelius, pasodintus mažuose vazonuose. Nuo lajos svorio jie gali apvirsti.
*Seniai nepersodintus augalus, kuriuos palaisčius vanduo išbėga pro drenažo skylutes. Paprastai šitaip nutinka tada, kai vazonuose beveik nebelieka substrato ir juos užpildo šaknys.
*Gėles, įsigytas praeitą sezoną ir augintas nepersodintas.
*Senus augalus, kurie meta lapus ir blogai auga.
*Kambarines gėles, kurių lapų gyslos geltonuoja, o lapai blunka ar pradeda kristi.
Koks vazonas geras?
Dažniausiai augalai persodinami tik į šiek tiek didesnius vazonus. Per plačiuose induose substratas susiplaka, rūgštėja. Be to, augalai blogiau auga. Didesnių vazonų nereikia ir formuojamiems krūmams ar medeliams, nes persodinant patrumpinamos jų šaknys.
Tačiau pasitaiko ir išimčių. Pavyzdžiui, platesnių ir aukštesnių indų reikia perlaistytiems augalams.
Svarbu tinkamai pasiruošti
Visada būtina iš anksto nutarti, kiek augalų reikės persodinti. Be to, būtina įsigyti substrato ir paruošti vazonus.
Mažesni augalai perkeliami į 2 cm, o stambesni – į 10 cm didesnio skersmens indus. Seni vazonai švariai išplaunami, kad neliktų substrato ir aiškių kalkių nuosėdų ant sienelių.
Reikės keramzito, aštraus peilio ar žirklių, smulkintos medžių anglies. Pravers ir didelis plastikinis ar popierinis lakštas. Ant jo augalai bus persodinami. Baigus darbus, lakštą reikės nuvalyti ar suvyniojus išmesti kartu su substrato ir augalų likučiais.
Likus dienai iki persodinimo, augalai gausiai palaistomi, kad visos šaknys gautų pakankamai vandens.
Darbo etapai
*Mažesni augalai ištraukiami lengvai stuktelėjus į vazonų šonus. Didelių indų substratą ilgu peiliu atskiriamas nuo sienelių. Po to jie paguldomi horizontaliai ir augalai atsargiai išimami.
*Jei substratą supa tankus šaknų tinklas su geltonais galiukais ir tankiais šakniaplaukiais, juos reikia traukti atsargiai, kad neiširtų ir nesubyrėtų.
*Jeigu iš vazono traukiamas labai tankus šaknų raizginys, jį reikia pirštais atsargiai praretinti ar keliose vietose įpjauti peiliu.
*Jei švelniai trinant tarp pirštų rudi šaknų galiukai ištyžta, vadinasi, augalas serga. Jas reikia pakirpti. Atsiradusios didelės žaizdos pabarstyomos trinta medžių anglimi.
*Formuojamus augalus persodinant į tokio paties kaip ir anksčiau dydžio vazonus, reikia pašalinti dalį šaknų.
*Ant naujo vazono dugno pilamas drenažo sluoksnis, ant jo – substratas. Pasodinamas augalas. Šaknys užberiamos substratu, lengvai prispaudžiant. Reikia stengtis, kad jis nesiektų vazono krašto, o augalas augtų tame pat aukštyje, kaip ir anksčiau.
*Augalas palaistomas. Jei substratas nusėda, jo įberiama papildomai.
*Jei nukirpama gana daug šaknų, proporcingai patrumpinami ir ūgliai su lapais.
*Augalus galima pradėti tręšti praėjus 2–4 savaitėms nuo persodinimo.
*Lepesnes kambarines gėles svarbu saugoti, kad neišgarintų per daug drėgmės. Jų lapai dažnai purškiami vandeniu arba uždengiami bespalve folija.
Vietoje persodinimo
Dalį substrato, kuriame auga nepersodinti stambūs augalai, verta pakeisti nauju. Juk per metus vazonuose jo gerokai sumažėjo. Šiam tikslui nuo viršaus nuimama šiek tiek seno substrato. Tai daroma labai atsargiai, stengiantis nepažeisti išsiraizgiusių šaknų.
Stambaus augalo neįmanoma išimti iš vazono, o trupučio naujo substrato jam neužteks? Vadinasi, reikia pašalinti dalį prie indo kraštų esančių šaknų. Tačiau kambarinių gėlių, turinčių dideles, mėsingas šaknis, liesti negalima. Pažeistos jos gali supūti.
*Viršutinis substrato sluoksnis, kuriame neauga šaknys, atsargiai nusemiamas pirštais ar mažu kastuvėliu.
*Šviežio substrato sluoksnis turi būti kelių centimetrų storio, bet nesiekti vazono kraštų.
*Jei sumedėjusios šaknys užpildė beveik visą vazoną, dalis jų išpjaunama peiliu palei kraštus.
*Ertmės, kurios atsirado pašalinus šaknis (jų turi būti mažiausiai trys), užberiamos šviežiu substratu.
