aA
Daugelis buityje naudojamų priemonių yra taršos šaltiniai, galintys sukelti kvėpavimo takų infekcijas, LRT Radijui sako Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjas Tadas Prasauskas.
© Shutterstock nuotr.

Jo teigimu, orą labai teršia rūkymas, smilkalai, žvakės, oro gaivikliai ir net iš nekokybiškų pigių baldų išsiskiriantis formaldehidas.

Oro kokybės tyrimus atliekantys Kauno technologijos universiteto mokslininkai sako, kad oras yra užterštas ne tik šalia gatvių, kuriose intensyvus eismas, bet taršos šaltinių gausu ir mūsų namuose.

Pasak KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjo T. Prasausko, daugiausia laiko praleidžiame patalpose, todėl svarbu, kad oras jose būtų kuo švaresnis.

„Teršalų yra begalė – kietųjų, skystųjų, dujinių. Mišinys gali būti labai skirtingas. Reikėtų vengti didelių teršalų sankaupų, nes jos gali veikti plaučius, kraujotakos sistemą ir sukelti negrįžtamus procesus“, – primena mokslininkas.

T. Prasausko teigimu, daugelis buityje naudojamų priemonių yra aktyvūs taršos šaltiniai, kurie gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas: „Maisto ruoša, rūkymas, smilkalai, žvakės yra labai didelis nanodalelių taršos šaltinis. Nesakau, kad žvakes ar smilkalus reikėtų visiškai uždrausti, bet kiekvieną dieną reikėtų to nedaryti. Aerozoliniai purškikliai irgi generuoja labai didelės koncentracijos nanolygmens teršalus, kurie gali patekti į alveoles ir sukelti sveikatos problemų.“

Pasak mokslininko, reikia atkreipti dėmesį ir į pasyvius taršos šaltinius, pavyzdžiui, prastesnės kokybės baldus, kuriuose galima rasti formaldehido.

„Iš baldų formaldehidas pasyviai skiriasi bent pusę metų, ir mes jį įkvepiame. Reikėtų žiūrėti į ženklinimą, medžiagų sertifikatus. Kartais būna parašyta „formaldehyde free“ – vadinasi, ten formaldehido nėra“, – priduria T. Prasauskas.

Anot jo, norėdami išvengti kenksmingų medžiagų, žmonės turėtų atkreipti dėmesį į įvairių produktų sudėtį ir pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu: „Gaiviklių naudoti reikėtų kuo mažiau. Ir, žinoma, būtina užtikrinti ventiliaciją. Daugiabučiuose gana sudėtinga tai padaryti, nes mechaninė ventiliacija nėra įrengiama. Bet individualiuose namuose tikrai galima tai padaryti – ten mechaninė ventiliacija puikiai dirba.“

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjų grupė, bendradarbiaudama su Suomijos mokslininkais, vykdė projektą, kurio metu tyrė oro kokybę daugiabučiuose pastatuose prieš ir po renovacijos. Penkerius metus vykdytame projekte dalyvavo KTU, Tamperės bei Kopo insitutai.

„Stebėjome ir aerozolio daleles, ir lakius organinius junginius, temperatūros, drėgmės kitimus. Taip pat atlikome mikroorganizmų tyrimus. Pastebėjome, kad po renovacijos daugiabučiuose padidėjo lakiųjų organinių junginių koncentracijos ir drėgmės kiekis. Renovuotame pastate gyvenantys žmonės, kurie rūko, degina smilkalus arba maisto ruoša labai intensyvi, turėtų apmąstyti ventiliacijos klausimą“, – pataria T. Prasauskas.

Tiriamo oro kokybė bute gali priklausyti nuo daugybės veiksnių: atstumų nuo pramonės objektų, transporto intensyvumo, žmonių gyvenimo būdo.

Mokslininko teigimu, žmonės turi atkreipti dėmesį, kad po renovacijos viskas yra sandaru, todėl reikia intensyviau patalpas vėdinti, ypač tai svarbu, kad būtų išvengta pelėsio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / Rodriguezo tritaškiai išgelbėjo CSKA kailį prieš fantastiškai kovojusį „Žalgirį“ (275)

Kauno „Žalgirio“ ekipa (4/4) trečiadienį nesėkmingai pradėjo rusiškų išbandymų etapą:...

Širdies nepakankamumu Lietuvoje serga daugiau nei 100 tūkstančių, bet apie tai nežino: kokie būdingi simptomai? (12)

Jei vis sunkiau lipti laiptais, net ramybės būsenoje smarkiai plaka širdis , ima trūkti oro...

Žymus buvęs gangsteris knygoje atskleidė slapčiausias nusikalstamo pasaulio detales, knygos išleidimo dieną žuvo nuo kulkos (4)

Buvęs Danijos gaujos vadas, parengęs prisiminimus, kuriuose išsamiai aprašoma, kaip jis paliko...

Auštrevičius kritikuoja Grybauskaitės dešimtmetį: Lietuva tampa pigia Vakarų Europos kopija (115)

Gana anksti apie savo dalyvavimą 2019 m. rinkimuose į Lietuvos prezidentus pranešęs Liberalų...

Vilnietę pribloškė akiplėšiškas pardavėjos pareiškimas (79)

Kaip dažnai atėjus į parduotuvę tenka susidurti su nemandagiu personalo aptarnavimu? Tikriausiai...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (518)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

„Plius dydis“: kaip išdrįsti būti ryškiai ir stilingai, jei figūra – didesnė nei standartas (44)

Plius dydžio figūra ir žodis stilius anksčiau galėjo skambėti kaip utopija. Tačiau tie laikai...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (239)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Vilnietį ne juokais supykdė kontrolės atsakymas (22)

Vilniuje viešuoju transportu važinėju dažnai. Neretai tenka sutikti ir keleivių kontrolę ....

Pietryčių Azijos interneto ekonomikoje neregėtas augimas: kodėl būtent ten nugula pasaulio milijardai? (1)

Kaip skelbia naujausios prognozės, Pietryčių Azijos interneto ekonomika šiais metais gali išaugti...