Pakanka pasirausti ar tiesiog įdėmiai pasižvalgyti namų palėpėje. Be įvairių nereikalingų rakandų, tikriausiai žvilgsnis užklius ir už senoviškų skrynių – mamos, močiutės, o gal net prosenelės kraičio ženklo. Pats laikas joms nebeleisti ramiai dulkėti, o išvysti dienos šviesą sode.
Skrynios dangčiui prasivėrus, tarsi iš stebuklinės pasakos galvas iškelia grakščios ryškios krūminės chrizantemos. Gausiais geltonais žiedais jos beveik užpildo sodo tuštumą ir virsta ryškiausiu akcentu. Nė kiek ne mažiau dominuoja ir kitos detalės – dvi visai vienodos senovinės skrynios, kuriose be vargo galėtum sutalpinti „armiją“ augalų.
Tačiau čia šie antikvariniai reliktai tampa ne tik neįprastais indais gėlėms, bet ir sukuria keistoką nuotaiką. Uždaras sodo kampelis prisipildo paslapties. Ne veltui tik viena skrynia demonstruojama fasadu, o kita sumaniai nusukta. Kas gi slepiasi pravertojoje?.. Sukurta intriga tylomis pina legendos ar pasakos siužetą.
Net jei jokiomis gėlėmis sodas jau nebegali pasididžiuoti, neverta sukti sau dėl to galvos. Jį galima paversti dar panašesniu į pasakos pasaulį kampeliu. Ir netgi ne kokios nors tradicinės pasakos, o tos, kurioje Rytų šalių sultonai žarsto savo turtus. Argi ne į milžiniško dydžio aukso luitus ar egzotiškus brangakmenius pavirsta paprasti lauko akmenys, nudažyti žėrinčia spalva?
Juk ką dar gali talpinti senovinė skrynia, jei ne brangenybes, atvežtas užjūrio pirklių? Sekite sodo pasaką ir pamažu išvysite, kaip stebuklingai iš lapkričio peizažo išgenamas bet koks niūrumas ir jį pakeičia mistikos užsklanda. Skryniai dar daugiau paslaptingumo suteiks nusvirusios ir iš dalies ją pridengusios gebenės.
Ištuštėjusiame alpinariume, kurį tik vietomis puošia žaliuojantys žolynai, buvusius žiedų plotelius galima užpildyti „brangenybių skrynelėmis“. Argi nesinori jų taip pavadinti, pamačius pasipylusį turinį? Atostogų, saulės, poilsio, geros nuotaikos relikvijos, kurias ir pats prisiminsi su didžiausia nostalgija. Tarsi netelpančios skrynelėje ir besiveržiančios lauk kriauklelės – tokia turėtų būti kuriamos kompozicijos išraiška.
Ne vasarinis siautulys ir linksmumas, o paslapties marška, slepianti savyje daugybę romantiškų įvykių. Kompozicijai paįvairinti priglauskite prie kriauklelių durnaropės ir kaštono šakas su vaisiais. Skrynios, kriauklės, sausos šakos, šalimais glūdintys akmenys ir kur ne kur žaliuojantys žolynų lopinėliai – tokia gali būti jūsų sodo lapkritinė kompozicija.
Kad akmenys, netekę aplinkui švytėjusių spalvų, netaptų pernelyg niūrūs ir nuobodūs, keletui jų galima parinkti indą – seną skrynelę. Kompozicija atrodys kur kas linksmesnė, kai šalimais atsiras netradicinis indas. Juk kas sakė, kad indai skirti vien tik augalams?
Didesnis „užsigulėjusių“ skrynelių skaičius padės sukurti ir išraiškingesnes kompozicijas. Skirtinga faktūra, medienos tipas ar raižinio piešinys suteiks įvairovės. Derinimas prie aplinkos, akmenys, augalai ir skirtingai „apgyvendintos“ skrynelės – viskam bus paskirtas koks nors vaidmuo. Kuo benuspręstumėte užpildyti skrynias: kriauklėmis, akmenimis, kankorėžiais ar kitomis gamtos dovanomis – viskas tiks prie jų natūralios medžiagos.
Senovinis kampelis, tarsi muziejinis sodo kambarys, patenkina patogumo poreikį ir suteikia nestandartinį vaizdą. Primityvios skrynios tampa vienu iš vaizdo kūrimo elementų. Jos kartu su augalų vazonais tarsi užveria kambarį, sudaro vidinę sienelę, pertvarą. Kambario senoviškumą simbolizuoja visi aksesuarai: indai, skrynios, sienelė, stalelis, aptrupėjusi siena ir grindinys.
Indrės Vozgirdaitės nuotraukos.
