Įspūdžiais su LŽ dalijosi dvi parodos lankytojos: baldų ir interjero salono "Dalia" savininkė Dalia Markevičienė bei architektė Daina Lasauskienė.
Viena forma, viena spalva
Architektė Lasauskienė Milano baldų parodoje lankėsi pirmą kartą. "Iki šiol vis važiuodavau į Kelną, - pasakoja ji. - Dabar įsitikinau, kad Italijos ir Vokietijos parodos labai skirtingos. Kelne susidurdavau su stilių maišalyne, ten pasitaikydavo kičo. O Milane vyrauja paprastumas, elegancija ir stiliaus švara".
Daina prisipažįsta, kad parodoje mažai domėjosi klasikiniais baldais, todėl mažai ką galinti pasakyti apie jų tendencijas. Ji domėjosi modernaus stiliaus eksponatais, tad ir kalbėti apie juos gali be atvangos.
"Minimalizmas ir dar kartą absoliutus minimalizmas, - pareiškia architektė, paklausta, koks bruožas būdingiausias šiuolaikiniams baldams. - Kuo didesnė erdvė ir mažesni baldai - tuo gražiau. Šiandien nieko nebereikia - nei įvairių formų, nei įmantrių detalių, nei stulbinančių spalvų. Atrodo, kad visi Italijos dizaineriai pakluso vienam šūkiui: "Viena forma, viena kryptis, viena spalva". Viskas paprasta ir lygu, visos formos - stačiakampės, o spalva - arba balinto ąžuolo, arba tamsiai rudo ąžuolo. Kitų spalvų praktiškai nėra".
Salono savininkei Daliai Markevičienei kelionė į Milano parodą jau dešimtoji. "Šiemet didelių pokyčių nepastebėjau, - sako ji. - Tos pačios formos, tos pačios spalvos. Žavi baldų stilingumas, kokybė, tvarka, tačiau tendencijas galima įvertinti apžiūrėjus vos keletą stendų, nes visuose kituose kartojasi tas pats. Kaskart regint tą patį vaizdą, jis vis labiau ir labiau rūdija. Nesu prieš rudą spalvą - ji man patinka. Tačiau tai, kas tinka saulėtai Italijai, ne visuomet tinka lietingai Lietuvai".
Lasauskienę irgi šiek tiek nustebino saikingos spalvos. "Balinto ąžuolo, kakavos, juodmedžio spalvas Lietuvoje pamatėme jau prieš trejus metus, - teigia ji. - Norėtųsi kažko nauja... Milane pastebėjau tik vieną kitą oranžinį ar raudoną atspalvį, bet ir tie buvo naudojami tik tam, kad truputį pagyvintų šviesiai ar tamsiai rudai nudažytą sieną".
Svetainė - graži ir nepatogi
"Tokių sekcijų, kurių dar labai daug lietuvių namuose, italų dizainerių brėžiniuose jau seniai neliko. Dabar nebeliko ir lentynų, apie svetainės baldų tendencijas pasakoja architektė. - Šiandien Italijoje sekcija vadinamas atskirų detalių rinkinys: ant grindų stovi labai žema lentyna, kairėje pusėje ant sienos kabo ketverių durų spintelė, o dešinėje - pora siaurų lentynų. Tokią sistemą renkasi beveik visi žymiausi baldų dizaineriai".
Svetainės baldams būdingos tos pačios spalvos bei medžiagos, kaip ir virtuvės baldams: balta arba ruda, medžio dulkių plokštė arba natūrali faneruotė. Minkštieji baldai, italų rekomenduojami visam pasauliui, - labai paprasti, stačiakampių formų, be jokių apvalių detalių. Jų autoriai labiau paiso estetikos nei komforto, todėl baldai nėra itin patogūs.
"Jie nedideli, žemom atkaltėm, sėdimoji dalis net platesnė už atkaltę, - kalba Daina. - Žodžiu - tikrai ne tokie, kuriuose atsipūstų šeima, žiūrėdama televizorių... O norintiesiems patogiai klestelėti ant minkštos pagalvės kuriami pavieniai dideli ergonomiški krėslai". Minkštųjų baldų gamybai dažniausiai naudojama dramblio kaulo arba rudos spalvos natūrali oda. "Oda yra nepakeičiama medžiaga. Ji visada bus madinga", - įsitikinusi Dalia.
Svetainės staliukai - žemučiai, nepatogūs, bet labai dailūs. "Kai kurie itališki staliukai nuo žemės pakilę vos porą centimetrų, - šypsosi Milano parodos lankytojos. Jų naudoti neįmanoma - į juos reikia tik žiūrėti ir grožėtis".
Kainos - triskart didesnės
Anot Lasauskienės, jau nenaujos, bet vis dar ryškios tendencijos miegamajame - lovas juosiančios lentynos. Lovose darosi būtinos atkaltės, kad jose būtų patogu sėdėti ir skaityti arba gerti rytinę kavą.
Spintas italai įrengia tik nišose. Jų stumdomosios durys neužeina viena ant kitos - jos lygiai susiglaudžia, beveik nepalikdamos tarpelio.
Dalia eksponuotuose miegamojo balduose nepastebėjo nieko nauja. Ji mieliau kalba apie matytus vonios baldus: "Pastatomos ir kabamosios vonios spintelės pagamintos iš medžio. Mediena - impregnuota, atspari vandeniui. Baldininkai ją vadina "žalia", nes prapjovus ji atrodo žalsva. Voniose, panašiai kaip virtuvėse, spintelės kabinamos taip, kad suformuotų ilgą plačią liniją". Baldų salono vadovė susižavėjo ir neįprastomis dizaino idėjomis.
"Įsivaizduokite: grindys, išklotos siauromis medinėmis lentelėmis, vienoje vietoje kilsteli, ir iš tos "bangelės" pasidaro kėdė,- pasakoja ji. - Man patiko ir idėja surinkti žemą svetainės stalą iš atskirų mažyčių staliukų. Kai reikia stalo - tie staliukai sustumiami į krūvą, ir štai jums stalas. Kai jo nebereikia staliukai išsisklaido po visus kambario kampus, neužimdami erdvės. Įdomu".
Abiem pašnekovėms parodoje krito į akis įspūdingi veidrodžiai. "Jie didžiuliai, įrėminti plačiuose rėmuose ir ne kabinami, o statomi ant grindų", - sako jos.
O itališkų baldų kainos? "Sumos tokios pat, kaip ir Lietuvoje, - šypteli Markevičienė. - Tik ne litais, o eurais".
