Pagal žydėjimo laiką kardeliai skirstomi į labai ankstyvus, ankstyvus, vidutiniškai ankstyvus, vidutinius, vidutiniškai vėlyvus ir vėlyvus. Pas mus ankstyvi kardeliai pražysta 70-74, vidutiniškai ankstyvi - 75-79, vidutiniški - 80-84, vidutiniškai vėlyvi - 85-89, o vėlyvi - 91-99 dieną nuo pasodinimo.
Stiebai statūs, neišsišakoję, 50-150 cm aukščio. Lapai sukasi aplink stiebą ir jį sutvirtina.Žiedai įvairių spalvų ir formų, dažnai dvispalviai arba trispalviai, sutelkti į vienašonius, dvišonius arba spiralinius iki 80 cm ilgio žiedynus. Žiedyne būna nuo 14 iki 32 žiedų. Vienu metu žydi 3-16 žiedelių. Nelygu veislė ar hibridas, kardeliai žydi 8-25 dienas.
Pagal žiedo formą ar kitas ypatybes kardeliai dar skirstomi į grupes. Štai raktažoliniai hibridiniai kardeliai ( Primulinus Hybrids ) 45-90 cm aukščio, viršutinis žiedelio vainiklapis panašus į kapišoną. Drugelio formos hibridiniai kardeliai (Butterfly Hybrids) užauga iki 120 cm. Žiedynai labai tankūs, žiedelių žiotys ryškių spalvų.
Miniatiūriniai hibridiniai kardeliai (Miniature Hybrids) panašūs į raktažolinius, bet užauga vos 30-75 cm aukščio, o jų žiedeliai tik 5 cm skersmens. Vainiklapiai dažnai gofruoti. Kardeliai Lietuvoje labai mėgiami ir noriai auginami, jų mylėtojai buriasi į rajonines ir respublikines draugijas, organizuoja parodas ir net kuria naujus hibridus. Štai Kauną kasmet papuošia Ciplijauskų šeimyna, kurių išvesti kardeliai žinomi ir už Atlanto. Ypač kardelius myli ir aktyviai parodas organizuoja Suvalkijos augintojai su J.A. Liutkevičiumi priešakyje. Jais žavisi ir Kaišiadorių r. gyvenantis selekcininkas K. Nedzveckas.
Selekcininko mėgėjo amato gali imtis kiekvienas. Apatiniai kardelių žiedai išskinami, jie kryžminti netinka. Selekcijai imami kiti 4 žiedai iš eilės - išlaužiami jų kuokeliai ir 3 apatiniai vainiklapiai, kad netūptų vabzdžiai. Kai piestelės apdulkinamos kito kardelio žiedadulkėmis, augalo viršūnė nupjaunama, kad neskleistų naujų žiedų. Sėjinukai pražysta po trejų metų, dar tiek pat laiko stebima, ar žiedai nesikeičia - jų spalva, dydis, forma. Jeigu pasiseka iš karto gauti norimą ir stabilų rezultatą, kardelių selekcija užtrunka 6 metai. Juokas, kai palygini su kitais augalais. Sukurti naujos veislės vilkdalgį užtrunka apie 9, tulpę - net 12 metų!
Kardelių žiedynai pjaunami anksti ryte arba vėlai vakare, kai nusispalvina 1-2 pumpurai arba išsiskleidžia vienas žiedas; kiti žiedai išsiskleidžia vandenyje. Žiedynai pjaunami aštriu peiliu ties 4-5 lapu. Ant stiebo turi likti ne mažiau kaip 4 lapai, kad normaliai vystytųsi gumbai.
Gumbai kasami nuo rugsėjo vidurio iki šalčių, praėjus maždaug 6 savaitėms po žydėjimo. Lapai pageltonuoja, augalas ruošiasi žiemai. Kartais vėlyvi ar per vėlai pasodinti kardeliai nespėja pasiruošti žiemai iki šalnų. Tačiau po pirmųjų šalnų dažniausiai atšyla ir vasara užtrunka dar 1-2 savaitės. Užsienio augintojai siūlo nesubrendusius kardelius prieš šalną kruopščiai uždengti, ir dar savaitei ar dviem palikti lysvėje. Jeigu šalna labai ankstyva ir stipri, patariama nelaukti, iškasti kardelius ir sukrauti juos šiltoje daržinėje. Nelaukiama ir tuomet, kai ruduo labai lietingas.
Kasti geriausia sausu oru. Apdžiūvę gumbai nuvalomi (stiebai patrumpinami), nuplaunami, dezinfekuojami ir džiovinami. Iš pradžių jie 1-2 savaites džiovinami 25-30oC šilumoje, paskui dar 20-30 dienų - 18-22oC šilumoje. Tuomet rūšiuojami, sudedami į dėžutes (1-2 eilėmis) ir iki pavasario laikomi 4oC temperatūroje.
Suvalkijos selekcininkas J.A. Liutkevičius, iškasęs kardelius, atsargiai patrumpina jų šakneles ir stiebus. Gumbus nuplauna ir valandai pamerkia į stiprų kalio permanganato tirpalą. Paskui džiovina, kol tarp seno ir naujų gumbų susidaro kamštinis sluoksnis ir jie lengvai atskyla. Per žiemą laiko vėsiame, gerai vėdinamame rūsyje, dėžutėse su grotelėmis. Geriausiai šakniagumbiai peržiemoja 4-6oC šilumoje. Jeigu gumbų nedaug, per žiemą juos galima išlaikyti popieriniuose maišeliuose šaldytuvo apačioje (vietoje vaisių arba daržovių).