Kaip žinome, azotas padeda susiformuoti vegetatyvinei masei ir pailgina augimo laikotarpį. Todėl nuo vasaros vidurio nerekomenduojama tręšti trąšomis su azotu. Rugpjūtį ir ankstyvą rudenį rožes galima tręšti tik kalio–fosforo trąšomis, kurios pristabdo augimą, padeda stiebams sumedėti ir padidina augalų atsparumą šalčiui.

Dar vienas veiksmingas būdas – rudens pradžioje nugnybti augančius ūglius. Pašalinus augimo tašką, stiebai nebeauga, o maistingas medžiagas augalas atideda pumpuruose ir audiniuose.

Laistymą ir purenimą taip pat reikėtų sumažinti iki minimumo, o nužydėjusių žiedų nereikia nupjauti – taip pat tam, kad nebūtų stimuliuojamas tolesnis ūglių augimas.

Nuo spalio 15 iki 20 d. palaipsniui nuskabykite lapus – iš pradžių nuo žemutinių, vėliau nuo likusių šakelių, pašalindami ir nesubrendusius stiebus. Taip augalas nebegali natūraliai kvėpuoti ir maitintis per lapus, tad yra priverstas ruoštis žiemai.

Kaip teisingai uždengti rožes?

Uždengti ar neuždengti? – šis klausimas spalio mėnesį neduoda ramybės visiems, auginantiems rožes. Jei vis dėlto nusprendėte uždengti, tada kyla kiti klausimai – kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Prieš uždengiant rožes, reikia aplink jas perkasti žemę (per kastuvo ašmenis), stengiantis nepažeisti šaknų. Krūminių ir vijoklinių rožių stiebus reikia prilenkti prie žemės ir suguldyti ant eglišakių sluoksnio. Kad nesulaužytumėte stiebų, krūmus iš vienos pusės reikėtų pakasti ir suguldyti, prispaudžiant stiebus prie žemės.

Tada krūmus reikia apkaupti – tai yra, prie krūmo pagrindo papilti sausų žemių kauburį, kurio aukštis ne mažesnis nei 30 cm. Tokiu būdu hibridinės arbatinės ir floribundinės rožės praktiškai visai užpilamos žemėmis.
Krūmines rožes reikia prilenkti prie žemės ir apkaupti krūmo pagrindą, galima užpilti žemėmis ir stiebus.

Apkaupę augalą, padedame jam išsaugoti daug pumpurų, ir pavasarį galima bus taikyti bet kokį genėjimo būdą. Oro temperatūra po tokia patikima žemės priedanga (net kai nėra sniego) kurį laiką išlieka gerokai aukštesnė, nei išorėje.

Tačiau neverta skubėti uždengti rožių žiemai. Geriau tai padaryti dviem etapais. Nuo spalio 10–15 d. prie pagrindo po truputį pilkite žemių, kad apsaugotumėte augalą nuo netikėtų ankstyvųjų šalnų. O galutinai apkaupti galima prieš pat ilgalaikius šalčius.

Nerekomenduojama naudoti grynų durpių, pjuvenų ar smėlio – jie labai sugeria drėgmę ir jei žiemą temperatūra smarkiai svyruos, aplink rožes gali susidaryti ledo pluta, kuri gali pažeisti augalo žievę – ant jos atsiras įtrūkimų, per kuriuos gali patekti infekcija.

Apkaupimas – geriausias būdas apsaugoti šaknų sistemą. Bet – dėmesio – žemės negalima grėbti nuo klombų, nes taip apnuoginsime augalų šaknų sistemą, reikia jos papildomai papilti (tai gali būti kompostas, perpuvęs mėšlas arba paprasta puri žemė). Be to, žemę tarp lysvių reikia užkloti senu mėšlu su šiaudais, smulkinta žieve arba supuvusiais lapais.

Kai žemė kiek pašals (vidutinio klimato juostoje tai paprastai būna spalio pabaigoje –lapkričio pradžioje), rožes reikia uždengti galutinai. Tai daryti geriausia, kai sausa.

Viena iš paprasčiausių medžiagų, kuriomis užklojamos rožės – eglišakių arba sausų lapų sluoksnis (ne mažiau nei 10 cm). Tačiau ši medžiaga apsaugo rožes tik jei žiema palyginti švelni. Jei eglišakių nėra, galima naudoti ąžuolo lapus ir augalines atliekas, kurios per žiemą nesupūva.

Patikimesnis būdas uždengti rožes – oro sausasis. Virš krūmų sumontuojami 50–60 cm aukščio karkasai, kuriuos iš viršaus ir šonų reikia apšiltinti bet kokia šiltinimo medžiaga, pavyzdžiui, termo-hidroizoliaciniu popieriumi, pergaminu, kartonu. Tada ant viršaus užkloti plastikinę plėvelę. Galines sieneles reikia uždaryti, kai temperatūra nusileidžia žemiau minus 10-ies laipsnių.

Oro sausuoju šis būdas pavadintas todėl, kad jį naudojant krūmai apsaugomi nuo per didelės drėgmės, o oro sluoksnis apsaugo augalus nuo peršalimo. Taip uždengtos rožės gali ištverti net ir pačią šalčiausią ir snieguotą žiemą. Bet jį naudoti galima tik tuo atveju, jei rožes auginate prie namo arba sodyboje, kurioje lankotės reguliariai (arba bent jau galite atvažiuoti ankstyvą pavasarį): jau kovo mėnesį taip uždengtas rožes reikia pradėti periodiškai vėdinti.

Geriausia dengiamoji medžiaga yra sniegas, būtent jis patikimiausiai apsaugo rožes nuo šalčio. Visa kita – eglišakiai, lapai, agroplėvelė reikalinga tik tam, kad sulaikytų sniegą. Kai oro temperatūra siekia minus 25–30, po 50–70 cm storio sniego sluoksniu temperatūra nenukris žemiau minus 4–5 laipsnių. Todėl stiebus ir reikia prilenkti prie žemės, kad juos būtinai užklotų sniegas.

Jei sniego nedaug, teks jo atnešti papildomai. Jei labai ilgai nesninga, rožės gali žūti nepaisant visų pastangų. O jei nuo pat žiemos pradžios daug sninga ir sniegas laikosi, netirpsta iki pavasario, šiuolaikinės sodo rožės vidutinio klimato juostoje gali sėkmingai peržiemoti papildomai neuždengtos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją