Prieš merkiant gėles į vazą, būtina nuo apatinės stiebo dalies nuskabyti smulkias šonines šakeles arba lapus, nes jie vandenyje ima greitai pūti ir puokštė nuvysta.
- Skintos gėlės ilgiau išlieka šviežios žemesnėje temperatūroje ir didesnėje drėgmėje.
- Prieš merkdami į vazą pirktas gėles ar puokštę, būtinai pakirpkite kotelius (aštriu peiliu ir geriau po tekančio vandens srove).
- Alyvų, jazminų ir chrizantemų šakeles įskelkite keliose vietose kotelių apačioje ir įstatykite degtuko gabalėlius, kad nesusiglaustų. Rožių koteliai pjaunami įstrižai ir įskeliami. Gvazdikų, ciklamenų koteliai įpjaunami skutimosi peiliuku 2–3 cm. Apatinę ciklamenų žiedų kotelių dalį gerai keletą kartų perdurti adata – visa tai padeda gėlėms geriau pasisavinti drėgmę.
- Augalų, iš stiebo išskiriančių „pieną“, taip pat chrizantemų, gerberų, aguonų, alyvų, baltagalvių ramunių stiebus reikia patrumpinti po vandeniu ir iš karto prideginti degtuko ar žvakes liepsna.
- Galima tiesiog įmerkti stiebų galiukus 30–60 sekundžių (priklausomai nuo stiebo storio) į verdantį vandenį. Tačiau daryti tai reikia labai atsargiai, kad garai nepažeistų lapų ir žiedų, todėl geriausia juos iš anksto apsukti popieriumi ar bent palenkti kuo toliau nuo vandens paviršiaus.
- Žibuoklės merkiamos į vandenį iki pat žiedų. Po kurio laiko gėlės ištraukiamos iš vandens, atsargiai nukrečiamas jo perteklius ir tik tuomet merkiamos į vazelę.
- Tuščiaviduriai jurginų stiebai pripilami vandens ir užkemšami vatos tamponais.
- Ta kardelių dalis, kuri bus po vandeniu, subraižoma adata. Galima nuskinti viršutinį kardelio žiedą – taip apatiniai žiedai skleisis lėčiau ir žydės ilgiau.
- Kad skintos lelijos ilgiau žydėtų, jų stiebų galai 2 minutėms merkiami į karštą vandenį (60 laipsnių). Taip pat jos ilgiau išsilaiko iš žiedų pašalinus kuokelius.
- Vaza, į kurią merkiate puokštę, turi būti švari. Kad išvengtumėte žalių apnašų, dažnai aptraukiančių vazų vidų, pabandykite į vandenį įmesti geltono metalo monetą. Jau susidariusias apnašas pašalinsite druskos ir valgomojo acto tirpalu.
- Gėlėms merkti paprastai naudojamas ne šaltas, o vėsus vanduo. Geriau – virintas ir gerai nusistovėjęs (ne mažiau kaip 45 minutes). Tačiau narcizams, hiacintams, amariliams, gerberoms, pakalnutėms ir gvazdikams patinka šiltas vanduo.
- Vandens kiekis vazoje daugeliu atvejų nėra svarbus, tik gerberos ir kvapieji pelėžirniai nemerkiami giliau kaip 5 cm.
- Pamerktų gėlių stiebus reikia kasdien trumpinti, nes vandenį sugeriantys kanalai užsikemša. Taip pat kasdien keičiamas ir vanduo vazose (karštuoju metų laiku tą daryti rekomenduojama dar dažniau).
- Jeigu gėlių stiebai sumedėję, keičiant vandenį patariama juos nutrinti šiurkščiu šepetėliu.
- Rožes nakčiai reikia išimti iš vazos, gerai nuplauti stiebus, stangriai įsukti į šlapią laikraštį ir padėti vėsioje vietoje – arba su visu popieriumi pamerkti į kibirą ar net vonią su vandeniu. Iš ryto, prieš vėl pamerkiant rožes į vazą, jų stiebai patrumpinami po tekančiu vandeniu.
Alyvos taip pat išsilaiko ilgiau, jei nakčiai visiškai pamerkiamos į vandenį.
- Gvazdikai ilgiausiai žydi pamerkti kambario temperatūros vandenyje, kurio nereikia dažnai keisti.
- Gerberos itin jautrios skersvėjams.
- Bet kokioms puokštėms pražūtingi tiesioginiai saulės spinduliai ir tabako dūmai.
- Puokštės gyvenimą pailgina į vandenį įlietas, pavyzdžiui, šlakelis citrinos rūgštelės, valgomasis actas (šaukštelis litrui vandens).
Leukonijoms, gerberoms, gardenijoms patinka druskos tirpalas, chrizantemoms – aspirinas, rožėms – aspirinas ir kalcio chloridas.
Skintos krūmokšnių šakelės ilgiausiai išsilaiko pamerktos silpname (vos violetiniame) kalio permanganato tirpale.
Į vandenį jurginams pilama acto (šaukštelis 9 procentų acto litrui vandens, karštu sausu oru – du šaukšteliai). Galima vietoje acto įmesti aspirino tabletę.
Tulpės, astrai, kvapieji pelėžirniai, narcizai, vilkdalgiai, žiovainiai mėgsta cukrų.
Pakalnutės, ciklamenai, amariliai priešingai – cukraus pakęsti negali.
Į vandenį gvazdikams merkti pilama boro rūgšties (0,1 g litrui vandens).
- Maistinguosius tirpalus gėlėms geriausia keisti kas 3–5 dienas išskalaujant vazą, kurioje jie buvo.
