Baltam sodui sukurti baltai žydinčių gėlių neužteks. Ne mažiau svarbūs lapai. Į baltai žalią kokteilį sumetamos įvairios varpinės žolės, pirmuoju smuiku griežia melsvės pilkais ir melsvais lapais, ir balsvais bei sidabriniais lapų apvadais. Neapsieinama be pūkuotų, pilkų bizantinių notrų, minkštų anafalių ir smulkios įvairių kiečių lapijos. Baltas sodas švyti visą vasarą. Pirmieji pasisveikina baltažiedžiai krokai ir snieguolės, paskui juos išsiskleidžia baltažiedės ir lieknosios plukės, o paskutinės žiedynus iškelia japoninės plukės, blakėžudės, daugiamečiai astrai ir chrizantemos. Jums niekuomet nepritrūks augalų – jų asortimentas labai platus.
Beveik visi kultūriniai augalai turi baltažiedžius savo varietetus. Baltai žydi ne tik daugiametės, bet ir vienmetės gėlės, kai kurie vaismedžiai ir sumedėję dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Pavasarį pirmosios baltai pražysta vyšnios ir slyvos, gegužę jas pasiveja alyvos, jazminai, lanksvos, sedulos ir rožės. Puikiai atrodo baltažiedės raganės ir vijoklinės rožės, vilkdalgiai, bijūnai, viendienės, pentiniai, katilėliai, ramunės, flioksai: astrantijos, astilbės, gubojos, eremūrai, taip pat svogūninės gėlės – tulpės, narcizai, hiacintai ir lelijos.
Jeigu sodas mažytis, žalią foną galima papuošti vazoniniais vienmečiais augalais. Sodinkite ir statykite, kur širdis geidžia. Baltais žiedais pasipuošia kai kurios kosmėjos, miškinis ir kvapusis tabakas, astrai, rožūnės, liūtpėdės ir laibeniai.
Įspūdingu baltuoju sodu visame pasaulyje garsi ponios Vita Sackville-West pilis Anglijoje. Sodo viduryje – baltomis vijoklinėmis rožėmis apaugusi pavėsinė, kurią kerta 4 kryžiaus formos keliukai. Juos gaubia karpytos gyvatvorės, o kampe tarp baltų rusmenių, po gluosnialape kriauše, stovi mergaitės skulptūra, kurios nuotrauka daug kartų puikavosi didžiausiuose pasaulio turizmo, apželdinimo ir kraštotvarkos žurnaluose. Baltasis sodas ypač gražus vakare ir šviesiomis vasaros naktimis. Kalbama, kad pilies šeimininkė labai mėgo vakarinius pasivaikščiojimus…
Juodą sodą sukurti gerokai sunkiau, nes mažesnis tamsialapių augalų asortimentas. Dažniausiai auginami įvairių veislių platanalapiai klevai tamsiais lapais, kurie vasarą keičia savo atspalvį nuo tamsaus iki šviesaus ir atvirkščiai. Tamsiai violetiniai kai kurių kaukazinių slyvų, raugerškių, tamsiai raudoni - raudonlapių paprastųjų ir didžiųjų lazdynų, pūlenių, bukų ir kitų augalų lapai.
Atkreipkite dėmesį ir į tamsius žiedus, tik nenusivilkite, nes juodų tikrai nėra. Labai gražios alyvos tamsiai violetiniais arba Bumaldo lanksvos tamsiai avietiniais žiedynais.
Daugiametės gėlės sodinamos didesnėmis arba mažesnėmis grupėmis atskirai arba šalia didesnių augalų. Tinka įvairių formų raudonlapės heicheros, šliaužiančiosios vaisginos, tamsesnių atspalvių kiškiakopūsčiai. Daugiamečių gėlių tamsiais lapais ir žiedais asortimentas nedidelis, todėl jį galima papildyti vienmečiais ir dvimečiais augalais – pelargonijomis, petunijomis, našlaitėmis, gvazdikais, pentiniais, lobelijomis ir kitais. Yra gražių begonijų, jurginų ir indijinių pypyčių tamsiais lapais ir žiedais.
Neįprasti augalai mažiau atsparūs šalčiui, reiklesni žemei, drėgmei ir maisto medžiagoms. Tamsūs atspalviai vizualiai sumažina erdvę, bet juodas sodas šiltesnis ir jaukesnis už baltą. Tiesa, jį gerokai sunkiau suderinti, nes balta spalva dera su visomis likusiomis, o juoda arba tamsiai raudona – ne. Juodame sode tiks augalai skaisčiai žaliais, melsvais ir sidabriniais lapais, ir visai nederės geltoni, o ypač aukso atspalviai. Ne ką lengviau tokį sodą apšviesti. Įdomiausia, kad juodą sodą labai sunku nufotografuoti. Joks fotoaparatas neperteikia tik širdimi nujaučiamos paslapties.