Moteris prisipažįsta, kad būtent po parodos ji baigs kurti ir savo svajonių sofutę: „Modelį jau buvau išsirinkusi, detales pagaminome, bet vis abejojau dėl gobeleno spalvos. Po parodos abejonių neliko – visur vien garstyčios. Tai namų pasaulio akcentas: balduose, interjero detalėse, užuolaidose.“
KRISPO baldų mados namų vadovė specialiai DELFI pristato šių metų naujienas ir tendencijas tiesiai iš parodos Briuselyje.
Namų šeimininkių džiaugsmas
Skubančias namų šeimininkes ypač nudžiugins parodoje pristatyta naujovė – „aqua celan“ technologija. Tai audiniai, sukurti su specialia nano technologija, kuri neleidžia prie baldo „prilipti“ purvui, dulkėms ar skysčiui, o bet kokia dėmė yra nuvaloma paprasčiausiu vandeniu. Netgi sunkiai įveikiamas tušinuko žymes galima taip nuvalyti. Parodoje užsisakėme nemažai tokių audinių, turėsime jų savo naujoje kolekcijoje.
Parodoje pristatyti audiniai žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Pavyzdžiui, neįgaliesiems siūlomi neperšlampami baldiniai audiniai. Tokie sprendimai patiks ir mėgstantiesiems pavakaroti su vyno taure rankose – skystis lengvai nuvalomas ir nelieka jokių žymių.
Taigi, viena pagrindinių tendencijų – gamintojai taikosi prie greito ir įtempto gyvenimo stiliaus ir stengiasi apdirbti audinius taip, kad juos būtų kuo paprasčiau valyti bei prižiūrėti.
Natūralumas ir dirbtinė oda
Pristatoma daug natūralių audinių: natūrali vilna, šimtaprocentinė medvilnė, naujiena – medvilnė su linu. Tokius audinius mėgsta baldų madas diktuojantys italai ir skandinavai, ypač švedai. Pavyzdžiui, su Italija dirbantys gamintojai parodoje tiesiog šlavė natūralią vilną. Siekiant pagyvinti natūralius audinius, ant jų spaudžiami kitų audinių ornamentai bei raštai.
Lietuviai natūralius audinius dar renkasi retai. Pirmasis įspūdis „man negražu“, esu net girdėjusi palyginimų, kad natūrali medvilnė atrodo „kaip skuduras grindims plauti“. Vilnos dar baiminamasi, kad bus nemaloni liesti – „kandžiosis“. Visgi, plintant natūralumo, ekologijos madai, šios tendencijos persikels ir į namus - mes baldams taip pat vis dažniau rinksimės natūralius audinius.
Šiemet parodoje kaip niekad anksčiau pristatyta daug dirbtinės odos pavyzdžių. Ji taip sparčiai populiarėja, nes ją yra daug paprasčiau prižiūrėti nei natūralią, ji patvaresnė. Dirbtinė oda sukurta tiksliai pagal žmogaus poreikius, o natūrali yra natūrali – joje ir skylė gali išdilti, ir pavyzdžiui, brūkštelėjus rašikliu, tokios dėmės lengvai neišvalysi.
Garstyčių gaiva ir lietuviška ruda
Gobelenų mada, spalvos ir raštai pirmiausia gimsta ant drabužių mados podiumų. Įprastai sakoma, kad rūbų mados tendencija baldinius audinius pasiekia per dvejus metus. Tačiau šiuo metu viskas greitėja: visai neseniai drabužiuose pasirodęs vadinamasis žąsų kojų raštas jau puošia ir gobelenus.
Garstyčių spalva muša rekordus madingiausių sezono spalvų varžytuvėse. Antroji vieta atitektų nuo praėjusio sezono likusiai „electric“ spalvai (tai tam tikro atspalvio žalia), tačiau šiemet ji tamsesnių tonų.
Gobelenų raštuose vyravusias tiesias linijas pakeitė Maroko dvasia, vadinamasis marokietiškas raštas – lenktos, laužytos linijos. Kitais metais galėsime įvertinti, ar jis prigis ir ras savo gerbėjų.
Lietuviai dažniausiai „įsimyli“ ryškius, akį traukiančius baldus, bet atėję užsisakyti konkretų baldą sako: „man padarykite taip pat, tik renkuosi rudą spalvą“. Esame praktiški, vyrauja žemės tonų atspalviai, ruda spalva. Visgi, ir rudos spalvos yra tiek atspalvių, kad renkantis norimą gali susisukti galva. Tada į namus važiuoja ir vietoje padeda išsirinkti dizaineris.
Nacionaliniai gobelenų ypatumai
Dalyvaujant tarptautinėje parodoje galima stebėti skirtingų šalių gyventojų skonį. Jei vyrauja pilka ir juoda spalva – Norvegija, kitų spalvų baldų ten beveik nerasi. Švedai mėgsta tas pačias spalvas, tačiau baldus pagyvina itin ryškiomis, įvairiai margintomis, stambiomis gėlėmis puoštomis pagalvėlėmis. Olandų baldų audiniai tarsi kviečia išgerti puodelį pienu balintos kavos – būtent ši spalva vyrauja namuose. Rusai mėgsta ryškius, „rėkiančius“ audinius, renkasi ir vertina raudoną spalvą.
