aA
Purvinas ir apleistas rajonas virsta prestižiniu kvartalu ir miesto verslo, kultūros, pramogų centru. Ten, kur anksčiau švartavosi baržos ir krovininiai laivai, šiandien ilsisi milijonus kainuojančios jachtos, o apleistuose sandėliuose nedideli butai pardavinėjami už kelis milijonus.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Apie buvusių industrinių teritorijų konversijų bumą kalbamės su architektu Algimantu Kanču.

- Esate atlikęs ne vieną istorinio pastatų ir net jų kompleksų konversijos projektą, be abejo, domėjotės ir pasauline patirtimi. Kuriuos buvusių industrinių teritorijų įsisavinimo pavyzdžius išskirtumėte?

Tokių pavyzdžių Europoje yra nemažai. Ypatingai įdomi yra Vokietija, kurioje buvo stipri pramonė, tačiau keičiantis technologijoms, poreikiams daug pramoninių teritorijų su esančiais statiniais ir infrastruktūra tapo nebenaudojami pagal pirminę paskirtį ir miesto centruose, dažniausiai prie upių, paliko daug apleistų statinių ir teritorijų. Čia, galima sakyti, kilo senųjų industrinių teritorijų regeneracijos bumas.

Vienas įspūdingiausių pavyzdžių - pirklių miesto, Hamburgo, uosto sutvarkymas. Apleistoje uosto Hafencity teritorijoje, kurios beveik pusę užima vanduo, rekonstruotose pastatuose šiandien įsikūrę biurai, parduotuvės, gyvenamieji namai, sukurtos viešosios erdvės – parkai, aikštės, mokslo ir kultūros centrai. Projektas, kurio pagrindinė idėja „miestas turi sugrįžti prie vandens“ ilgalaikis, numatytas 20 metų – šalia senųjų pastatų projektuojami nauji, šiuolaikiški statiniai. Miestas plėtojamas kaip vientisas organizmas, atsižvelgiant ir į senąsias tradicijas, kultūrinį paveldą bei šiuolaikinio miestietiško, patogaus gyvenimo principus.

Panašus projektai vykdomi Šiaurės Reino Vestfalijos poindustriniame Rūro regione: Duisburgo bei Kelno krantinės jau virto prestižiniais miesto kvartalais, o Diuseldorfo krantinės – geriausių šio meto architektų kūrinių kolekcija.

Algimantas Kančas
Algimantas Kančas
© "Statyba ir architektūra"

Aišku, reikia paminėti ir Londoną, kuris XX amžiuje garsėjo kaip didžiulis juros uostas, tačiau praėjusio amžiaus 9 dešimtmečio pradžioje užsidarė paskutinysis dokas ir visas pramoninės Temzės rajonas pradėjo merdėti. Šiandien, įgyvendinus milžinišką teritorijos konversijos projektą, Canary Wharf rajonas ne tik viena brangiausių vietų gyventi, bet ir prekybos, pramogų ir finansų centras. Taip pat ir nepamirštamas Amsterdamas.

- Kada prasidėjo šių buvusių industrinių teritorijų konversijos mada?

Galima sakyti, kad pradžią davė kaunietis – Jurgis Mačiūnas, kuris XX a. 7-ajame dešimtmetyje Manhetene (Niujorkas, JAV) SoHo rajone įkūrė kooperatinius namus menininkams Fluxnamius. Europoje ši tendencija prasidėjo keliais dešimtmečiais vėliau, o prieš 15 - 10 metų pasiekė savo piką.

Visi didesni miestai, kurie turėjo stambiąją pramonę, susidūrė su ta pačia problema – buvusių industrinių teritorijų įsisavinimas ir pritaikymas šiandieniniams poreikiams. Daugelis miestų sėkmingai šį klausimą išsprendė pakeisdami šių teritorijų funkciją, derindami sena ir nauja bei sukurdami naują vertę, įdomius architektūrinius sprendimus.

Šiandien gyventi tokiame rajone jau yra madinga ir, aišku, brangu. Visų pirma čia esantys istoriniai namai yra savaime gražūs, antra – strategiškai gerose vietose, miestų centruose, prie upių. Galiausiai – alsuoja šimtamete istorija.

- Kokia situacija Kaune? Juk turime nemažai buvusių pramoninių, karinių teritorijų?

Unikalių, senų ir gražių, šimtmečius skaičiuojančių pastatų pas mus nėra tiek daug, pvz., Kaune tai buvusi brolių Tilmansų metalo fabriko teritorija, kur šiandien įsikūręs „Akropolis“; Šančių kareivinės, kurios beveik įsisavintos, taip pat Kauno „Pieno centro“ kompleksas, kuris atitinka europietišką galimos konversijos projekto sampratą dėl istorinės vertės - statytas tarpukariu, 1934-1939 m. ir puikiai išsilaikęs; taip pat vietos - pastatai išsidėstę Nemuno pakrantėje, miesto centre.

Kiti statiniai ir jų kompleksai tiek Nemuno, tiek Neries pakrantėse yra jau sovietinis palikimas. Gamyklos, sandėliai ir administraciniai pastatai, kurie didesnės architektūrinės, istorinės vertės neturi. Šios teritorijos yra patrauklios dėl savo vietos, tačiau griautinos ir skirtos naujais statybai.

- Tarpukario pastatai yra paveldo sargų teritorija. Kaip skiriasi požiūris į saugotinus pastatus Lietuvoje ir Europoje?

Esminis skirtumas tas, kad vakaruose principas yra „saugoti ir naudoti“, o Lietuvoje – „drausti, neleisti, saugoti“. Vakaruose yra suprasta, kad bet koks išsaugotas, restauruotas, kad ir su nedidelėmis netektimis, istorinis pastatas yra daug geriau negu sugriuvęs. O Lietuvoje turim ne vieną pavyzdį, kai per daug „saugotas“ pastatas yra prarastas. Juk reikia suprasti, kad prieš šimtą ar daugiau metų buvo viena pastato funkcija, vienokios gyvenimo tradicijos – o šiandien keičiasi gyvenimo standartai, gali kisti ir pastato paskirtis.

Šiandien negalima gyventi taip, kaip akmens amžiuje gyvenome. Europoje nebijoma rišti senovės, tradicijos su naujovėmis, šiuolaikiškais architektūros sprendimais. Iš šios sąjungos gimsta begalė įdomių architektūrinių sprendimų. Pas mus vis dar remiamasi draudimais, nors reikia pripažinti, kad situacijas šiek tiek, po truputį ir mažais žingsneliais keičiasi.

- Buvusios industrinės teritorijos šiandien tapo patrauklia gyvenamąja erdve. Kas renkasi tokį būstą?

Manau, kad tai savitas gyventojas. Tokį būstą renkasi kūrybiškos asmenybės. Nesakau, kad menininkai, bet žmonės, kurie ieško išskirtinumo, saviraiškos galimybių - norintys save realizuoti. Juk šie seni pastatai siūlo kitokią erdvę, kurioje gali įgyvendinti savitas idėjas. Pirkdamas tokį būstą tu įsigyji ir dalį jo istorijos.

- O lietuviai ar domisi tokiomis erdvėmis?

Gal ir domėtųsi, tačiau, kaip ir minėjau, mes neturime daug tokių erdvių. Geros, gražios senovės pas mus nėra daug. Taip vadinami loftai dažniausiai daromi buvusiose sovietinėse gamyklose, kurios taip, gali pasiūlyti kitokią, įdomesnę erdvę, tačiau neretai be istorijos dvelksmo.
Gyvenimas šimtmečius skaičiuojančiame pastate visai kitoks.

- Jūsų minėti Europos industrinių teritorijų konversijos pavyzdžiai – ne tik investuotojų, bet ir miesto vadovų nuopelnas? Kaip yra pas mus?

Lietuvoje, ne tik Kaune, manau, trūksta kompleksinio požiūrio į miestą. Turime paradoksinę situaciją - gyventojų skaičius miestuose mažėja, o teritorija plečiasi. Priemiesčiuose esančiuose laukuose statomi nauji namai, ten keliasi žmonės ir susiduria su tokiomis problemomis kaip infrastruktūra, mokyklos, darželiai, galiausiai – darbo vietos – dažnas juk dirba mieste. Tai, mano manymu, nelogiška ir atsitiktinė miestų plėtra. Turėtų būti galvojama ir planuojama atvirkščiai – intensyvinti miesto užstatymą, išnaudoti jau esamas erdves.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (13)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Po šeštą parą alinančio košmaro Alytuje – naujausios žinios: kai kur tarša viršyta 10 kartų (102)

„Tie momentiniai dalykai tikrai kelia nerimą. Dėl Miklusėnų man labai neramu, darome viską, ką...

Įpyko dėl mokesčio perkant už mažiau nei 20 eurų: Lietuvos įstatymai leidžia tokį taikyti (109)

Užsakymo paruošimo mokestis , – štai su tokiu dar iki šiol nematytu mokesčiu apsipirkusi el....

Kėdainietė tikina nuo vilko apsigynusi lenta: žiūrėjau jam tiesiai į akis (77)

Kėdainių rajono gyventojai jau kuri laiką negali ramiai gyventi dėl vis labiau įžūlėjančių...

Prabilo ir Kauno „Žalgirio“ ultros: tai garbės mums nedaro (81)

Sekmadienį po LKL lyderių kovos ne ką mažiau dėmesio, nei pačios rungtynės ir įvykiai ant...

Paskutinės valandos: ar Sabonis liks Indianoje bei kodėl „Pacers“ ir lietuvio derybos įstrigo? laida „Iš viršaus“ (3)

Kodėl pirmadienio vakaras gali tapti lemtingu Domantui Saboniui ir Indianos „Pacers“ klubui?...

Ar tai Europa, ar Azija: kur pasimetė gruzinai? (1)

Kas išties stebina atvykus į Gruziją, tai jos dvilypumas. Šalis, o taip pat ir visas Kaukazo...

Gauta Seimo teisininkų išvada: ar galima balsuoti dėl Pranckiečio pateikiame pilną išvados tekstą  (336)

Seimo valdybos atstovų paprašyta Teisės departamento išvada dėl pakartotinio balsavimo dėl Seimo...

Ši prancūzė – tikra mūsų laikų stiliaus ikona, iš kurios yra, ko pasimokyti

Nuo 2010 m. savo mados tinklaraštį „Over the Rainbow“ rašanti prancūzų ir britų kilmės...

Dezertyravęs KASP kapitonas išsigando, kad pakenks Lietuvai, bet – ir vėl dezertyravo (63)

Dėl dezertyravimo ir savavališko pasišalinimo iš tarnybos baudžiamojon atsakomybėn patrauktas...