Kovo pabaigoje ir balandžio mėnesį įvairios svogūninės gėlės žydi be pertraukos, vienos keičia kitas.
Kaip paskubinti pavasarį?
Augalai pabunda atšilus žemei. Turbūt pastebėjote, kad greičiausiai sniegas ima tirpti prie pietinių namo sienų, tvorų. Būtent tose vietose rudenį reikėtų pasodinti ankstyviausių svogūninių gėlių.
Dirvos atšilimą galima paspartinti. Juk pagal daugiametį temperatūrų vidurkį (į klimato atšilimą ir ypač ankstyvus pavasarius nekreipsime dėmesio) sniegas ima tirpti kovo viduryje ir pabaigoje.
Taigi mėnesio pradžioje ant jo pabarstykite pelenų arba durpių. Saulė netruks įšildyti tokį plotelį, ir sniegas nutirps dviem savaitėmis anksčiau. Augalai pradės busti. Primename, kad jokiu būdu negalima naudoti druskos ir sniego tirpiklio – jie kenksmingi. Didelis trąšų kiekis taip pat gali nudeginti daigus.
Vis dėlto toks augalų „žadinimas iš miego“ gana pavojingas. Naktys dar labai šaltos, orai nepastovūs, o netikėtas šaltis gali pakenkti gležniems daigeliams. Tad po ranka reikia turėti kelis gabalus daržo plėvelės. Paprastai gėlynas paslepiamas po vienu, o stipriai šąlant – ir po 2–3 sluoksniais. Darbas toks: rytą (apie 9 valandą) augalus galima atidengti ir per dieną džiaugtis žiedeliais, o vakare (apie 18–19 valandą) būtina vėl uždengti.
Ar galima anksčiau pažadinti pavienes gėles?
Naudokite anksčiau aprašytą tirpinimo būdą. Kai kuriose vietose dalį sniego galima atsargiai nukasti. Nutirpęs plotelis turėtų būti didesnis už augalo daigų ir stiebelių užimamą plotą.
Pavienius augalus galima uždengti plastikiniais arba stikliniais gaubtais. Gražių stiklinių gaubtų mūsų parduotuvėse neteko matyti – jie turėtų būti brangūs. Užtat yra gana paprastų plastikinių.
Namuose galite pasidaryti paprastų gaubtų iš vielos karkaso ir polietileno arba sudėtingesnių – stiklinių piramidžių ir mažyčių inspektų. Blogiausiu atveju, laikinai naudokite plastikinius 3–5 l talpos butelius nupjautu dugnu. Bet kokie gaubtai turi turėti skylutes, kad augalai vėdintųsi.
O gal pirmųjų žiedų laukti šiltnamyje?
Šiltnamyje pavasaris prasideda anksčiausiai. Net vasario mėnesį saulė orą tarp stiklinių sienų trumpam gali įkaitinti iki 20 ºC. Deja, šiluma laikosi tik kelias valandas. Naktį temperatūra staiga nukrenta iki kelių laipsnių šalčio. Tokį kontrastą pakenčia ne visi augalai. Taigi ankstyvą pavasarį šiltnamį reikia prižiūrėti: saulėtomis dienomis vėdinti, prieš naktį kuo sandariau uždaryti.
Labai patogu, kai ankstyvosios gėlės pražydinamos pasodintos vazonuose ir įkastos į žemę šiltnamyje. Vėliau, atėjus laikui sodinti daržoves, jas nesunku išimti ir išnešti į sodą. Tarp ankstyvųjų gėlyčių kovo mėnesį pasėkite salotų, salotinių sultenių, pipirnių. Tegul žaluma padengia ir papuošia žemę, praturtina jūsų stalą.
Ar ilgai žydi pirmosios gėlės?
Žydėjimo trukmė priklauso nuo oro sąlygų. Kartais jis trunka vos savaitę, kartais triskart ilgiau. Palankiausi orai – apsiniaukę, vėsūs (bet ne šalti, be šalnų), be lietaus. Kartais pavasarį pirmosios pražysta snieguolės – jų žiedeliai kyšo dar nenutirpus sniegui, kartais – krokai, erančiai, tinkliniai ir Danfordo vilkdalgiai.
Sniegui tebebaltuojant, ima skleistis baltažiedžiai heleborai. Šie augalai daugiamečiai, visžaliai. Vėlų rudenį kerelius reikėtų uždengti dėžėmis arba apverstomis pintinėmis, kad sniegas nesuspaustų, neišlankstytų stiebelių. Šalčio heleborai visai nebijo ir žydi labai ilgai.
Pirmuosius augalus balandžio mėnesį vejasi rūteniai, sniegžydrės, pavasarinės leukojos, scylės, ankstyvosios tulpės...
Peržydėjusios ankstyviausios svogūninės dar kurį laiką gražiai žaliuoja. Reikėtų išskinti nuvytusius, susiraukšlėjusius žiedelius ir neleisti bręsti sėkloms. Lapai gelsti pradeda maždaug po poros mėnesių, o visiškai sunyksta birželį. Tada laikas iškasti svogūnėlius ir pasodinti kitų gėlių.
Ką sodinti į tuščius plotelius?
Paprasčiausia tuščius plotelius užpildyti vienmetėmis gėlėmis. Jei svogūninės į žemę buvo pasodintos su plastikiniais krepšeliais, gegužės mėnesį jas gelstančias iškaskite, sustatykite nuošalioje vietoje ir palikite, kad svogūnėliai subręstų. Tuščiuose žemės ploteliuose įmaišykite truputį komposto ir pasodinkite vienmečių daigus. Gėles pasirinkite pagal savo norus ir gėlyno dydį.
Jei svogūninių neiškasėte – nieko tokio. Dauguma jų vienoje vietoje gali augti 3–5 metus. Kad ploteliai nebūtų tušti, atsargiai supurenkite paviršių (vos kelių centimetrų gyliu) ir pasėkite rugiagėlių, raguolių, trispalvių vijoklių, ešolcijų, vaistinių ramunėlių, nemezijų ar pasodinkite kelias nasturtes.
Šių gėlių šaknys nėra ilgos. Jos įsiskverbs į žemę tarp svogūnėlių. Vienmetes išrausite po šalnų arba kai ateis laikas rudenį sodinti svogūnėlius.
