Net prisiekusį ekologijos gerbėją gali iš pusiausvyros išmušti virtuvės kampuose styrantys maišeliai, prigrūsti tuščių pieno pakuočių, mineralinio vandens butelių ar jogurto indelių. Todėl neretai visos atliekos keliauja į bendrą šiukšliadėžę, net jei kieme ir esama specialių konteinerių.

Situacija rinkoje

Lietuvos rinkoje jau keletą metų siūloma patogių sprendimų, kurie, tiesa, nėra itin pigūs. "Jei anksčiau virtuvės balduose šiukšlių dėžės tvirtintos vidinėje spintelės po plautuve pusėje, tai dabar jos montuojamos į stalčius ar specialias ištraukiamas sistemas. Vietoj vieno nedidelio kibirėlio galima įrengti kelias didžiules, net iki 18 litrų, šiukšlių dėžes, skirtas įvairioms atliekoms", - sako UAB "Furnitanas" prekybos vadovas Vytautas Dailidė.

Siūlomi ne tik specialūs konteineriai popieriui, plastikui ar stiklui, bet ir bioatliekoms, su kvapo nepraleidžiančiais dangteliais.

Pasak Dailidės, virtuvės furnitūros gamintojai pasaulinėse parodose pateikia šiukšlėms rūšiuoti įvairaus dydžio plastikines dėžes, tobulindami jų atidarymo mechanizmus, formas bei talpumą. Jau įprasta, kad stalčiuose šalia šiukšliadėžių įrengiamos vietos pašluostėms, plovikliams, šepečiams. Nemažai šių naujovių yra ir Lietuvoje.

Tačiau prekybininkai ir virtuvės baldų gamintojai teigia itin retai parduodantys baldų su tokiomis moderniomis šiukšliadėžėmis. Pagrindinės tokio nepopuliarumo priežastys - padidėjusi kaina, atsainus pirkėjų požiūris į atliekų rūšiavimą ir vis dar nepakankamas specialių konteinerių kiekis kiemuose (kai kuriuose miestuose jų iš viso nėra).

Baldais prekiaujančios įmonės savininkė Roma Jokupienė pasakoja, kad pardavus beveik tūkstantį virtuvės baldų komplektų, tik vienas pirkėjas teiravosi modelio, kur būtų įmontuota šiukšliadėžė si skyriais atliekoms rūšiuoti. Todėl prekybininkai nerizikuoja, tokius modelius užsako retai ir po nedaug.

UAB "Daistana" direktorius Dainius Čiupaila patikino, kad klientams, užsisakantiems baldus, kone visada pasiūloma ir galimybė įsirengti kelių skyrių šiukšliadėžę. Bet kol kas retą užsakovą tai domina.

Kainos

Čiupaila pasakoja, jog užsisakantiesiems virtuvės baldus, įprastų ar rūšiuoti skirtų šiukšlių dėžių montavimas kainuos beveik tiek pat - didžioji kainos dalis yra už naudojamą furnitūrą, o ji svyruoja nuo 100 iki 700 litų.

UAB "Nabukas" rinkodaros projektų vadovė Jūratė Dainiūtė taip pat patvirtino, kad nėra jokio skirtumo - montuoti paprastą ar rūšiuoti skirtą šiukšlių dėžę. Klientas brangiai moka už furnitūrą, bet ne už darbą.

Taigi kodėl taip brangu? Pasak Dailidės, didžiąją kainos dalį sudaro atidarymo mechanizmas - ar stalčius bei konteinerių dangčiai atsidaro automatiškai, kiek skyrių ir kokio jie dydžio, ar jie turi dangtelius, kokios medžiagos naudotos. Vadinasi, kuo patogesnė ir talpesnė atliekų rūšiavimo talpykla, tuo ji brangesnė.

Mentaliteto ypatybės

Anaiptol ne vien dėl kainos žmonės renkasi virtuvės baldus be rūšiuoti skirtų talpyklų. Visi pašnekovai lyg susitarę teigia, kad lietuvių sąmonėje sąvokos "ekologija", "antrinių žaliavų perdirbimas" nėra svarbūs ar aktualūs dalykai.

Dainiūtė teigia, kad jau prieš keletą metų praktiškieji pirkėjai rinkdavosi baldų komplektus su moderniomis šiukšliadėžėmis. Bet ten mesdavo ne plastiką ar stiklą, o laikydavo morkas ir bulves. "Yra ir tokių klientų, kurie, rinkdamiesi baldus su atliekoms rūšiuoti pritaikytomis talpyklomis, tai daro dažniausiai ne mąstydami, kad bus patogu ar ekologiška, bet tiesiog turėdami pakankamai pinigų, renkasi gražius, modernius baldus, pageidaudami visų įmanomų naujovių. Ir nesvarbu, ar jomis naudosis (kartais net pageidauja, kad būtų matyti garsaus gamintojo pavadinimas)", -pasakoja Čiupaila.

Kad atliekų rūšiavimas yra dar neįsisąmonintas, patvirtino ir Dailidė. "Žmonės, rinkdamiesi net ir brangius naujus virtuvės komplektus, gerokai dažniau pageidauja vienos talpios šiukšliadėžės, o ne kelių skyrių, patogių rūšiuoti atliekas".

Specialių konteinerių nebuvimas ne tik kiemuose, bet ir daugelyje miestų taip pat neskatina rūpesčio rūšiuoti šiukšles. Įrengus talpyklas plastikui, popieriui bei stiklui kažkodėl pamirštama, kad reikėtų talpyklos ir skardinėms bei įvairaus metalo atliekoms. Ekologija pradėti rūpintis virtuvėje dažnai nėra racionalu, nes kieme teks viską supilti į bendrą konteinerį.