aA
Kai kurių daugiabučių gyventojai nesulaukia kaimynų sutarimo dėl namo renovacijos ir norėdami gyventi ne tik šiltai, bet ir taupiai, imasi sienų šiltinimo iš vidaus. Ar tai turi prasmę?
Dilema: šiltinti namą iš vidaus ar iš išorės?
© Shutterstock nuotr.

Noras gyventi šilčiau yra sveikintinas, tačiau Tomo Čerausko, polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovo, teigimu, toks sprendimas yra paskutinė alternatyva, sakoma pranešime spaudai.

Drėgmė patenka į spąstus

„Namo šiltinimas iš išorės ne veltui yra visuotinai paplitęs. Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas“, – pasakoja specialistas.

Dėl temperatūrų skirtumų lauke ir patalpų viduje, šaltuoju periodu šiluma ir drėgmė smelkiasi iš namo vidaus į išorę, o tai veikia sienas. Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) – iš išorės.

„Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui“, – kas darosi po apšiltinimo medžiaga pasakoja specialistas.

Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipskartonio plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti – tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą.

Lieka kita problema – tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. „Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai“, – pataria T. Čerauskas.

Jei neturite pasirinkimo

Ne viskas priklauso nuo norų – jei šiltinimas iš vidaus yra vienintelė galimybė, tuomet tai reikėtų daryti itin kruopščiai ir pašalinant dalį rizikų. Pirmiausiai reikėtų paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.

Įmonės „Kauno šilas“ atstovas siūlo ypač atkreipti dėmesį į patalpų kampus. „Dažniausiai pasitaikanti problema – rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių – tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis – patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė“, – sako specialistas. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai, T. Čerauskas pataria šiltinti ir dalį vidinių sienų.

Šiltinant iš vidaus ir renkantis polistireninio putplasčio plokštes, jos prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.

„Kai darbai bus baigti, rekomenduojame atlikti vidinių apšiltintų sienų temperatūros ir drėgmės skaičiavimus. Tai padės numatyti galimas problemas ateityje“, – pataria ekspertas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje patvirtinta dar viena mirtis nuo koronaviruso: iš viso aukų jau 8 (63)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad Lietuvoje patvirtintas aštuntas mirties nuo...

Lietuva ruošiasi galimam kritiniam scenarijui: medikai mokosi, kaip reikės reaguoti mirusieji – prioritetas tyrimams (222)

Antradienį prie Seimo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje pateikė...

Kai liga įveikta, bet palieka įspaudą visam gyvenimui: garsus Ispanijos krepšininkas – itin atvirai apie koronavirusą

Lietuvoje apie tai daug nežinoma, bet vienu iš aktyviausių sporto pasaulio asmenų koronaviruso...

Viešbutyje siaučia karantinuoti tautiečiai iš Norvegijos: svečius iš gatvės susikelia per balkoną ir niekur kraustytis neketina (584)

Iš užsienio į Lietuvą grįžę ir savivaldybės paskirtose patalpose karantinuoti asmenys kelia...

Veryga: mirusių asmenų tyrimai taps prioritetu (35)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad mirusių asmenų tyrimai dėl koronaviruso...

Laidoje „Sveiki! Su gydytoju Morozovu“: ar yra skiepai nuo vėžio ir kokia mylėjimosi įtaka imunitetui

Kas yra imunitetas ir ar jis gali būti geras arba blogas. O gal imuniteto gali būti tiesiog per...

Tyrimas parodė: COVID-19 mirtinai pavojingas ir vidutinio amžiaus žmonėms (63)

Ne vien vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonėms rizika mirti nuo COVID-19 arba sunkiai susirgti...

Kauno klinikinėje ligoninėje – išskirtinis koronaviruso atvejis: nustatyta sunki urologinė patologija, jokių kitų simptomų nebuvo (118)

Kauno klinikinė ligoninė pranešė apie pirmąjį atvejį, kai koronavirusas asmeniui nustatytas ne...

Epidemiologė – apie sergamumo piką: yra galimi du variantai 19 sunkių ligonių, 1 - reanimacijoje (149)

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje vyr. epidemiologė Loreta Ašoklienė pristatė...

Ligoninėse – masinės vagystės: vietoje dezinfekcinio skysčio į butelius pilamas vanduo (390)

Plečiantis COVID-19 pandemijai, apsaugos priemonių – kaukių, respiratorių bei dezinfekcinio...

|Maža didelių žinių kaina