Vietoje baseinėlio – pelkė
Paversti sodo baseinėlį pelke – paprasčiausia išeitis. Pirmiausia įsitikinkite, kad iš jo į žemę greitai patenka vanduo. Pripildykite iki viršaus ir stebėkite, per kiek laiko ir kiek vandens dingsta, ar jis sunkiasi pro sieneles ir visada šiek tiek lieka, ar pro dugną ir dingsta visas. Kad neprilytų, baseinėlį uždenkite lentomis ir polietileno plėvele. Būsimos pelkės vietoje vanduo turi tekėti pamažu, pageidautina visas. Jei įtrūkusios tik betoninės sienos, dugne reikėtų pragręžti kelias skylutes.
Paruošę baseiną išsirinkite augalus. Gal tiks aukšti dekoratyvūs siauralapiai žolynai, drėgmę mėgstančios daugiametės gėlės ar žemi augalai? O gal geriau įveisti spanguolyną? Beje, spanguolės nebūtinai turi augti pelkėje. Jei norite jų turėti daugiau, sodinkite joms paruoštoje dirvoje.
Dirva turi tikti augalams. Ant baseinėlio dugno reikėtų papilti apie l0 cm žvyro sluoksnį, po to – juodžemio, durpių, durpių ir komposto mišinio ar pan. Baseinėlį pripildykite ne iki pat viršaus, palikite 30 cm žemiau krašto – tegul atrodo kaip natūralus nuolydis, būdingas pelkei. Žemės mišinį gausiai sulaistykite vandeniu, kad prisigertų drėgmės ir sukristų. Dabar galite sodinti augalus.
Augalų parinkimas
Nemažai pelkinių augalų yra labai gražūs. Be to, šlapioje žemėje įsikuria ir kai kurios sodo gėlės. Vienos iš gražiausių yra vilkdalgiai. Pelkei netinka puošnūs barzdotieji vilkdalgiai, bet joje augs geltonasis (Iris pseudacorus), sibirinis (I. sibirica), japoninis (I. japonica).
Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) – ne tik dailus, bet ir vaistingas augalas. Pelkinę purieną (Caltha palustris) dažnai galima išvysti darželiuose. Ypač gėlininkai vertina jos pilnavidurę formą.
Mėgstantys plačialapius augalus gali pasisodinti plačialapį šaukštį (Petasites hybridus). Anksti pavasarį, kol dar neišsivystę lapai, jis pasipuošia savotiškų žiedų kekėmis. Šis augalas yra medingas. Vasarą jis virsta vešliu kupstu ir gali uždengti nedidelio baseinėlio kraštus.
Ajerai (Acorus calamus) maloniai kvepia. Sodininkams siūloma margalapė forma.
Vasarą puikiai atrodo švyliai (Eriophorum), iškėlę savo pūkuotas galvutes.
Dėmesio vertas ir pelkinis gailis (Ledum palustre), užaugantis iki l m aukščio. Tai visžalis, tankiai šakotas krūmas. Žiedynai – 15–25 baltų žiedų kekės. Jie pražysta gegužės pabaigoje – birželio mėnesį.
Pelkėje gerai auga paprastasis burbulis (Trollius europaeus), pelkinė neužmirštuolė (Myosotis palustris), paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria).
Gražūs ir laukiniai drėgnų vietų žolynai: aitrusis ir pelkinis vėdrynai (Ranunculus acris ir R. lingua), šilkažiedė gaisrena (Lychnis flos-cuculi), raudonoji žiognagė (Geum rivale). Drėgmę mėgsta paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris).
Dideliais gražiais iki l m kupstais želia stačioji (Carex omskiana) ir šeriuotoji (C. appropinquata) viksvos.
Dekoratyvūs ir vandens telkinių pakrančių augalai. Štai skėtinio bėžio (Butomus umbellatus) žiedai skinami puokštėms.
Strėlalapė papliauška gali augti po vandeniu (lapai bekočiai, linijiški) ir pelkėje (lapai strėliški trikampiai, žiedai balti, iki 2 cm skersmens).
Įdomiais tarsi dygliuoti kamuoliukai vaisiais iš kitų augalų išsiskiria šiurpiai. Šakotasis šiurpis (Sparganium polyedrum) – viena iš stambiausių rūšių, išauganti iki 1,5 m aukščio.
Labai spalvingas augalas – Houttuynia cordata. Jo lapai išmarginti baltomis, kreminėmis ir raudonomis dėmėmis. Nelabai šaltomis žiemomis augalas peržiemoja lauke. Plinta šakniastiebiais.
Spanguolių neverta perkelti į sodą iš natūralių augimviečių. Geriau auginti įvairių veislių stambiauogius uogakrūmius – gausiu derliumi galėsite vaišintis vėlyvą rudenį.
Kaip paslėpti negražius kraštus
Jei baseinėlis sumūrytas iš akmenų ir kraštai atrodo lyg natūrali jų eilė – slėpti nebūtina. Bet jei virš žemės iškilusi betono juosta, ją reikėtų pridengti augalais. Tai visai nesunku. Yra daug dekoratyvių šliaužiančių daugiamečių gėlių ir žolynų, kurie visiškai paslėps negražius kraštus.
Šešėlingose vietose gerai želia žiemės. Mažoji žiemė (Vinca minor) gali turėti tik žalius arba geltonai (‘Variegata’) ir baltai (‘Argenteovariegata’) išmargintus lapus. Žaliuoja vasarą ir žiemą. Rečiau sodinama šliaužiančioji tramažolė (Glechoma hederacea) ir jos margalapė forma.
Saulėtose vietose gražiai svirs ylalapių flioksų (Phlox subulata) šakelės. Pasodinus kerelių eilutę palei baseinėlį, per vasarą jie sužels ir užkops ant akmenų. Jei buvusio vandens telkinio kraštas yra gan aukštas (apie 20 cm), šalia pasodinkite rasakilų (Alchemilla mollis) arba viksvų (Carex).
Paprasta priežiūra
Pelkei nereikės skirti daugiau dėmesio nei nereiklioms gėlėms. Sausu oru ją reikia laistyti. Geriau rečiau ir gausiai, nei dažnai ir po truputį. Tręšiama labai saikingai, specialiomis rūšims (pavyzdžiui, skirtomis spanguolėms) arba kitokiomis trąšomis. Žinoma, būtina ravėti piktžoles.
Rudenį dažniausiai užtenka natūralios drėgmės, nebetręšiama. Nušalusius, nudžiūvusius augalus galima nukirpti arba palikti žiemoti.
Mažas baseinėlis – dideliam žolynui
Mažame baseinėlyje galima auginti ir vieną didelį augalą. Jis paruošiamas panašiai kaip pelkei, tik daugiau dėmesio reikia skirti drenažui. Galite įsivaizduoti, kad baseinėlis – tai didelis vazonas žemėje.
Ne visi augalai pakenčia užmirkusią žemę, todėl svarbu, kad pro baseinėlio dugną pakankamai greitai ištekėtų vanduo. Išmuškite tiek skylučių, kad jis išbėgtų greičiau nei per parą. Papilkite žvyro, skaldos ar grūstų plytų. Žemę parinkite pagal augalo rūšį Daugumai tiks kompostas.
Gražiausiai baseinėlyje atrodo aukšti dekoratyvieji siauralapiai žolynai: įvairūs miskantai, spartinos, molinijos. Jie lyg fontanai iššauna virš aplink žydinčių gėlių. Dera ir kiti augalai: kanos, gaurės, viendienės ir pan.
Pasodinus didelį augalą, reikia gražiai sutvarkyti aplinką. Jei žemių buvo pripilta sulig baseinėlio kraštais, galima pasodinti kiliminių augalų. Tinka žiemės (Vinca), vaisginos (Ajuga repens), šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummularia).
Jei baseinėlio kraštai iškilę, juos pridengs aukščiau minėti augalai. Žemės paviršių galima apiberti smulkinta medžio žieve arba nedideliais nugludintais akmenėliais – atrodys, iš sauso vandens telkinio trykštų lyg žalias fontanas.
Kambarinių augalų karalija
Vasarą daugelis kambarinių augalų lauke jaučiasi geriau nei kambaryje. Sode jie sustatomi šalia takų, prie poilsio aikštelių arba su vazonais įkasami gėlynuose. Tuščiame baseinėlyje galima apgyvendinti grupę egzotinių, lauke nežiemojančių kambarinių augalų.
Baseinėlis paruošiamas taip pat kaip ir stambiam augalui auginti. Jame neturi užsistovėti vanduo. Ant dugno papilama žvyro. Dar geriau – storokas skaldos ar akmenukų sluoksnis, pro kurį labai lengvai prasiskverbs vanduo.
Ant paruošto pagrindo, norimame aukštyje, sustatomi vazonai. Juos grupuokite kaip kurdami gėlyną: viduryje arba tolimesniame krašte – stambiausias augalas, o aplink jį išdėstomi mažesni.
Jei kompozicijai ko nors trūksta, į vazoną pasodinkite sodo daugiametę ar gražiai žydinčią vienmetę gėlę ir pastatykite reikiamoje vietoje. Svarbu, kad derinys būtų vieningas. O kad nesimatytų vazonų ir tarpų tarp jų, pripilkite smulkintos medžių žievės. Ji nesukaupia per daug drėgnės, praleidžia orą, nesiveisia nepageidaujami gyviai (pavyzdžiui, sliekai). Be to, medžių žievę bus labai patogu nuimti ir vėl užpilti, kai norėsite ką nors pakeisti, ir vazonai išliks švarūs.
Kambarinių augalų derinys įdomiai atrodo tarp sodo gėlių. Tik svarbu, kad jos derėtų ir gerai jaustųsi vienos šalia kitų. Nors kai kurie kaktusai ir pražangialapės viksvuolės gerai auga sode, jie mėgsta skirtingas sąlygas, o sustatyti gretimais atrodo juokingai.
Sukulentų grupes reikėtų išdėstyti atskirai nuo lapinių ir žydinčių gėlių. Pristatytas kaktusų ir pripiltas skaldos baseinėlis atrodys tikrai nepakartojamai.
Kiekvienu augalu teks rūpintis atskirai. Patikrinkite, ar pakankamai drėgna žemė. Laistykite ir tręškite, atsižvelgdami į kiekvieno augalo poreikius. Rudenį, iškilus šalnų pavojui, visos kambarinės gėlės su vazonais sunešamos į šiltnamį arba patalpą. Kitais metais vėl galėsite sukurti tokį patį ar panašų derinį.
