Jei reiktų paprastai apibūdinti šios parodos mastelį, įsivaizduokite maždaug dešimt futbolo aikščių, kuriose nuo vienų vartų iki kitų daugiau 4 500 dalyvių iš 87 pasaulio šalių pristato pačias įvairiausias plataus vartojimo prekes - nuo stalo dekoro ir serviravimo, virtuvės, buitinių aksesuarų, namų ūkio reikmenų, dekoravimo prekių iki žaislų, suvenyrų, dovanų, floristikos, juvelyrinių dirbinių. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Šiemet „Ambiente“ per penkias dienas aplankė virš 140 000 žmonių, taigi jautiesi lyg Maskvos metro piko metu. Ši paroda įdomi ir tiems, kurie nori pamatyti naujausią mados dizaino guru Karlas Lagerfeldas indų kolekciją kompanijai „Orrefors“ ar kokių garsių dizainerių kūriniais kompanija „Alessi“ papildė savo „Officina Alessi“ kolekciją, ir tiems, kurie svaigsta nuo butaforinio Provanso stiliaus ar nori sužinoti, kokios dirbtinių gėlių tendencijos vyraus sekančiame sezone.
Negaliu gyventi tarp Kinijoje pagamintų daiktų, kurie bylotų, jog kadaise buvau Napoleono Bonaparto kariuomenės leitenantas. Taigi daugiausia laiko praleidžiu salėse, kur įsikuria modernius interjero baldus, aksesuarus ir įvairiausius namų apyvokos reikmenis pristatančios kompanijos.
Šiose salėse nėra jokių netikėtumų, jei esi pasiruošęs netikėtumams. Tokių kompanijų asortimentas yra šiuolaikiškas, labai demokratiškas ir nenuspėjamas, nuo baldų ar šviestuvų iki gėlių vazonų, šiukšliadėžių ir žvakidžių. Pasitaiko ir visai neprastų šiuolaikinio dizaino pavyzdžių ir sprendimų.
Atkreipti dėmesį į „Authentics“, „Normann Copenhagen“, „Pulpo“, „Ladp“ ir kitas kompanijas verta dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, šie daiktai suvokiami šiuolaikiniam lietuviui vartotojui. Turiu galvoje tą dalį, kurių namų aplinka atspindi dabartį, o ne XIX amžių. Taip pat tuos, kuriems dizainas neturi nieko bendro su molinėmis puodynėmis ir medžio drožiniais.
Šie daiktai sąlygiškai nebrangūs, praktiški ir nepretenzingi. Jiems įsigyti nereikia interjero dizainerio leidimo ar bent jau patarimo. Toks dizainas pasižymi visai smagiomis ir nenuobodžiomis idėjomis, kurios praskaidrina kasdienybę ir negadina skonio. Taip pat parodo, kad dizainas yra ir ten, kur jo galbūt visai nesitiki.
Negaliu nepaskambinti varpais ir iš dizaino varpinės. Šių kompanijų kūrybos ir verslo modelis tinkamas ir Lietuvos dizaineriams. Nemažai lietuviško dizaino studijų ir pavienių kūrėjų užsiima būtent šio segmento - baldų, šviestuvų, smulkių namų apyvokos daiktų - kūrimu.
Nuoširdžiai džiugu, kad šioje parodoje lietuviški žvakių, gintaro, keramikos dirbinių, lino audinių fabrikėliai gauna tokių užsakymų, dėl kurių jų atstovams tenka sunkiai tramdyti džiugesį. Lietuvos dizaineriams tikrai sektųsi ne prasčiau, net jei tai tvirtina ne pats geriausias prognozuotojas pasaulyje.
