„Idėjos kyla netikėtai, turbūt iš neturėjimo ką veikti prisigalvoju darbo“, – šypsojosi humoro jausmo nestokojantis Alytaus rajono Sodininkų bendrijoje „Dobilas“ įsikūrusio sodo šeimininkas.
Vietoje nenustygstantis vyriškis kartu su žmona Ramute nuolat puoselėja sodybos aplinką. Čia mirguliuoja įvairiaspalvės gėlės, teliuškuoja vandens lelijomis išpuoštas tvenkinys, purslais į viršų kyla nedidelis fontanas.
Alytiškių sodą SB „Dobilas“ valdyba yra įvertinusi kaip vieną pavyzdingiausiai aplinką besitvarkančių sodų.
Ramutė ir Antanas viską kuria savo rankomis. „Nors ir pavargstame, bet darbas būna malonus“, – sakė Ramutė.
Sodo šeimininkai netrunka sugalvoti, kaip panaudoti nereikalingus daiktus. Į kiemą įžengusius svečius neretai pralinksmina kieme stovintis iš gėlių vazonų pagamintas žmogeliukas, avintis tikrais sportbačiais.
Sode galima rasti ir daugiau įdomių „gyventojų“. Prie tvenkinio alytiškis sumeistravo medinį „žveją“. Iš medžio pagaminti ir sodo teritorijoje išaugę grybai.
„Grybai auga ištisus metus. Juos pagaminau neturėdamas jokių specialių įrankių. Užteko tik kirvio“, – tikino nagingas sodo šeimininkas, kuris sugeba išsiversti be didelių investicijų.
Aplinkinių dėmesį traukia ir sode esantis akmenimis aplipdytas šulinys. Šį vyriškis taip pat, klijuodamas ir pagal dydį derindamas kiekvieną akmenėlį, kantriai gražino pats. Akmenis šuliniui Antanas nepavargdamas rinko iš įvairių kampelių.
Artimiausiu metu alytiškis planuoja sukonstruoti šašlykinę, kuri taipogi būtų apklijuota akmenimis. „Sode šašlykinės labai reikia. Nusprendžiau ją pasigaminti pats“, – sakė Antanas.
Kol jis kruopščiai kuria vis naujus sodo aplinką pagyvinančius ir kasdienybėje reikalingus dalykus, Ramutė uoliai rūpinasi gėlėmis. Sode jų – kiek nori. Ramutei ypač patinka lelijos, ramunės, bet savo vietą sode randa ir kitos gėlės. Ypač gausu ir įvairių spalvų rožių: raudonų, geltonų, oranžinių, rožinių.
Kieme žaliais augalais apsodinta krokodilą primenanti forma, lauko pavėsinę supa pakabintuose vazonuose augančios petunijos.
Antanas ir Ramutė Bigeliai sakė žiemą su nekantrumu laukiantys vasaros – kad vėl galėtų aktyviai judėti, gražinti aplinką ir pailsėti nuo miesto šurmulio.
