Naujausias tyrimas nepaaiškina, kaip konkrečiai šie genai paveikia abiejų lyčių ar vienos lyties seksualumą. Tačiau tyrimo autoriai sako, kad jiems pavyko pasitelkus šią informaciją teisingai atspėti 70 proc. vyriškos lyties dvynių seksualinę orientaciją. Palyginimui, atsitiktinai atspėjama 50 proc. atvejų.
Dvynių genai vienodi, tad tai, kad kai kurių jų seksualinė orientacija skiriasi, gali paaiškinti kažkokie kiti veiksniai – galbūt genų veikimo mechanizmas, spėja autoriai.
„Atrodo, kad seksualinė orientacija yra apibrėžta labai ankstyvame amžiuje, – sako tyrimui vadovavęs Tuckas Ngunas, tyrėjas iš Davido Geffeno medicinos mokyklos Kalifornijos universitete Los Andžele. – Remiantis šiomis išvadomis, galima sakyti, kad įtakos seksualinei orientacijai gali turėti aplinkos veiksniai.“
Tačiau tyrėjas neturi omenyje socialinės aplinkos, kurioje vaikas auga, ir tėvų elgesio su vaiku.
„Turime omenyje tuos skirtumus, kuriuos dvyniai galėjo patirti dar būdami įsčiose“, – paaiškino T. Ngunas.
Keliuose anksčiau atliktuose tyrimuose seksualinė orientacija jau buvo siejama su konkrečiomis genų sritimis, bet vis dar neaišku, kokie konkretūs genai už tai atsakingi, sako T. Ngunas.
„Seksualinis potraukis yra fundamentalus ir būdingas visoms rūšims, bet žmonės dar labai mažai apie jį žino.“
Naujajame tyrime mokslininkai siekė perprasti ryšį tarp to, kaip genai veikia (ne vien tam tikrų genų ir genų variacijų egzistavimo), ir seksualinės orientacijos.
Identiški dvyniai buvo pasirinkti todėl, kad jų DNR vienoda. Tačiau genus taip pat veikia ir aplinka, kurioje atsiduria dvyniai, todėl jie nėra vienas kito klonai organizmo funkcionavimo prasme, teigia mokslininkai.
Tyrėjai pradėjo nuo informacijos apie 140 tūkstančių genetinių sričių ir susiaurino ją iki penkių sričių, kurios, kaip jiems pasirodė, 70 proc. atvejų gali nurodyti, ar identiškas vyriškos lyties dvynys yra homoseksualus, ar heteroseksualus, priklausomai nuo to, kaip tose srityse esantys genai veikia ar pasireiškia.
Šio tikslumo lygio tyrėjai siekė tikrindami, ar gali numatyti 10-ies vyriškos lyties homoseksualių dvynių ir 37 vyriškos lyties dvynių, kurių vienas homoseksualus, o kitas heteroseksualus, seksualinę orientaciją, teigiama tyrime.
„Nesitikėjome pasiekti 100 proc. tikslumo, nes mes žiūrėjome tik į mažą bendro vaizdo dalį“, – sako T. Ngunas.
Minėtosios genetinės sritys atsakingos už įvairius dalykus mūsų kūne, taip pat ir už seksualinį potraukį, aiškina T. Ngunas.
Kognityvinės neuropsichologijos dėstytojas iš Londono King‘s koledžo Qazi Rahmanas, studijuojantis seksualinę orientaciją, tyrimui negailėjo pagyros žodžių.
Pasak jo, nors tyrimo apimtis nedidelė, jame kalbama apie labai svarbius dalykus.
Q. Rahmanas pridūrė, kad labai svarbi yra tyrimo išvada, teigianti, kad skirtingą vyrų, turinčių tą patį genomą, seksualinę orientaciją paaiškina aplinkos skirtumai, įskaitant biologinius aplinkos skirtumus.
Kai kurie LGBT bendruomenės nariai išreiškė susirūpinimą dėl biologinių seksualinę orientaciją nulemiančių veiksnių. Jie baiminasi, kad tai gali būti panaudota prieš gėjus, ir remiantis šiais duomenimis moterys gali ryžtis abortui, nenorėdamos pagimdyti homoseksualaus vaiko.
„Aš pats esu gėjus, tad šie klausimai man svarbūs ir asmeniniame lygmenyje, – sako tyrimo autorius T. Ngunas. – Aš taip pat manau, kad reikia būti atsargesniems, kad tyrimo išvadomis nebūtų piktnaudžiaujama. Nors labai menka tikimybė, kad konkrečiai šis tyrimas paskatins genetinius embrionų tyrimus, tolesni tyrimai tikrai gali paskatinti kažką panašaus“, – pridūrė jis.
T. Ngunas išsakė viltį, kad visuomenė veiks kartu, siekdama „užtikrinti, kad seksualinės orientacijos tyrimų duomenys nebūtų panaudoti netinkamai.“
Tyrimo išvados bus pristatytos kasmetiniame Amerikos žmogaus genetikos tyrimų draugijos susitikime Baltimorėje. Kol kas šio tyrimo dar neįvertino ekspertai, ir kol jis nebuvo paskelbtas ekspertų patvirtintame žurnale, jo išvados laikomos preliminariomis.
