Vyrai vėl už borto
Pastoti galinčios moterys turi daugybę veiksmingų kontracepcijos metodų: geriamąsias tabletes, pleistrus, injekcijas, implantus, makšties žiedus, IUD ir sterilizaciją. Tačiau vyrams šios galimybės visuomet buvo ribotos. Iš tiesų jos buvo tik dvi: nutrauktas lytinis aktas ir prezervatyvai, kurie savo ruožtu nėra absoliučiai patikimi. O vazektomija laikoma nuolatiniu, negrįžtamu kontracepcijos metodu.
Nuo 1980-ųjų, kai buvo pradėta naudoti „vazektomija be skalpelio“, nebuvo naujos vyrams pritaikytos gimstamumo kontrolės formos. Tačiau specialistų nuomonė, kad naujos saugios, nenuolatinės ir įperkamos kontracepcijos priemonės gali padėti vyrams dalyvauti ir dalytis kontracepcijos pareigomis su partneriais (ir partnerėmis) bei sumažinti netyčinių nėštumų skaičių.
Atsakomybės prisiėmimas
Neseniai JAV atlikta 1,5 tūkst. vyrų nuo 18 iki 44 metų apklausa parodė, kad daugiau nei 80 proc. nenorėjo, kad jų partnerė pastotų, ir manė, kad jie atsako už gimstamumo kontrolę kartu su partnere arba net rūpinasi tuo vieni. Šis tyrimas taip pat parodė, kad nepatenkinti prezervatyvais vyrai kaip kontracepcijos priemonę labiau linkę naudoti nutrauktą lytinį aktą arba išvis nesirūpinti kontracepcija.
Tačiau 87 proc. prezervatyvais nepatenkintų vyrų išreiškė susidomėjimą naujais jų lyčiai skirtais kontracepcijos metodais. Vadinasi, maždaug 17 milijonų vyrų JAV ieško naujų kontracepcijos metodų, kad išvengtų neplanuoto partnerės nėštumo.
Kliūtys – anatominiuose skirtumuose
Didelis susidomėjimas nauja vyrų kontracepcija kelia klausimą, kodėl nuo devintojo dešimtmečio nebuvo jokių naujų vyrų kontracepcijos metodų.
Pirmoji jų kūrimo kliūtis, be abejo, yra vyrų ir moterų anatominiai skirtumai. Kiaušialąstė, išėjusi iš folikulo, gebėjimą apvaisinti išlaiko ne ilgiau kaip kelias dienas, tačiau vyriškos lyties organas kasdien gamina dešimtis milijonų naujų spermatozoidų. Patikimos kontracepcijos uždavinys – nepraleisti nė vieno jų.
Kita problema yra ta, kad vyrų ir moterų medikamentų naudos bei žalingo šalutinio poveikio balansas skiriasi. Nėštumo metu moters organizmas prisitaiko prie nemažo streso: širdis pumpuoja daugiau kraujo, papildomas svoris krenta ant kaulų ir sąnarių, dėl hormonų svyravimų dažnai keičiasi nuotaika. Esant neplanuotam ir nepageidaujamam nėštumui, visi šie sunkumai yra vienoje skalės pusėje, kitą gi užima šalutinis kontraceptikų poveikis. Vyrams dėl suprantamų priežasčių naudos ir rizikos santykis skiriasi, todėl idealios kontracepcijos kūrėjai turi atsižvelgti į menkiausius nepatogumus vartojant vaistus.
Su tuo susijusi dar viena atsargaus rinkos požiūrio priežastis: tokio instrumento išleidimas gamintojui gali pasirodyti nepelningas.
Patikimo ir saugaus vaisto kūrimas yra brangus, o pardavimo pajamas sunku prognozuoti. Alternatyvos vyriškoms kontraceptinėms priemonėms, nors ir ne pačios patogiausios, egzistuoja, tad į produkto reklamavimą teks investuoti nemažai pinigų. Nepaisant šių veiksnių, yra norinčių finansuoti plėtrą: pavyzdžiui, Billo ir Melindos Geitsų labdaros fondas nemažai investavo į keletą vyrų kontracepcijos projektų.
Nauji metodai
Šiuo metu mokslininkai tiria kelis skirtingus vyrų kontracepcijos metodus. Hormoninis vyrų kontraceptikas egzistuoja ant odos tepamo gelio, injekcijos į raumenį arba geriamų tablečių pavidalu. Jo sudėtyje paprastai yra testosterono ir progestino. Progestinas slopina du hipofizės hormonus, kontroliuojančius sėklidžių veiklą. Nors sėklidėms, kad jos pagamintų spermą, reikia didelės testosterono koncentracijos, šis hormonas paprastai taip pat įtraukiamas į kontraceptikų sudėtį, siekiant užtikrinti, kad jo pakaktų kitoms kūno funkcijoms. Priešingai, testosterono vartojimas taip pat gali padėti slopinti spermos gamybą, nes cirkuliuojančio testosterono kiekio padidėjimas virš tam tikro lygio slopina tuos pačius du hipofizės hormonus. Pridėtas progestinas spermos gamybą dar labiau slopina.
Toliausiai pažengęs vyrų hormoninių kontraceptikų kandidatas 2018 metų pavasarį pradėtas testuoti antrajame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvauja daugiau nei 400 porų keturiuose žemynuose – nuo Čilės iki Švedijos. Testosteronas naujajame produkte yra derinamas su progestino segesterono acetatu, žinomu prekės pavadinimu „Nestron“ (jis naudojamas kaip moterų kontraceptikų dalis, taip pat gydant endometriozę). Progestinas specifiškai mažina testosterono kiekį sėklidėse, neleidžia užsimegzti spermatozoidams, o gelyje esantis testosteronas padeda atkurti viso organizmo hormonų pusiausvyrą.
Ankstesnė vaisto versija iš dviejų atskirų tepalų patikimai sumažino vaisingumą: eksperimento dalyvių tepinėliuose randama apie milijoną spermatozoidų viename mililitre spermos, o įprastai jų turėtų būti ne mažiau kaip 20 milijonų mililitre. Kontraceptinio poveikio pakanka trims dienoms – kūrėjų teigimu, net ir praleidus vieną dozę, priemonė veiks ir toliau, tačiau geriau šia galimybe nepiktnaudžiauti.
Nehormoninis poveikis
Nehormoniniai vyrų kontracepcijos metodai paprastai apima vaistus, konkrečiai nukreiptus į spermatozoidus gaminančius organus, kad sumažintų spermos koncentraciją arba susilpnintų jos funkciją. Nehormoniniai vaistai parodė veiksmingumą bandomi su gyvūnais, tačiau prieš klinikinius tyrimus, įrodančius saugumą, toleravimą ir veiksmingumą žmonėms, reikia ikiklinikinių toksikologijos rezultatų. Kai kurie šių metodų yra skirti pirmojo etapo klinikiniams tyrimams.
Kontraceptikas, vadinamas „Vasalgel“, buvo sėkmingai išbandytas su beždžionėmis 2017 m. Jo veikimas grindžiamas metodu, žinomu kaip „grįžtamasis spermos slopinimas vadovaujant“ (angl. Reversible inhibition of sperm under guidance, RISUG). Spermos srovę blokuojantys RISUG „kamštukai“ sudaryti iš sintetinio polimero SMA, kurio pagrindą sudaro stirenas ir maleino anhidridas, abu plačiai naudojami plastiko pramonėje. Po injekcijos polimerinis gelis nukloja spermos latako sieneles, sulėtindamas spermatozoidų išėjimą, bet ne visiškai jį užblokuodamas. Yra žinoma, kad subrendę spermatozoidai turi silpną neigiamą krūvį, kuris padeda jiems nesulipti. Metodo kūrėjo teigimu, sąveika su teigiamai įkrautomis gelio dalelėmis suardo spermatozoidų ląstelių membranas ir dėl to apvaisinimas neįvyksta.
Kitas nehormoninis metodas apima grįžtamąjį kraujagyslių, maitinančių spermą ejakuliacijai transportuojantį organą, blokavimą. Vyrų kontracepcijos iniciatyvos ir „Parsemus“ fondo remiami tyrimai bando hidrogelius – polimero tipą, kuris sulaiko vandenį ir neleidžia spermatozoidams judėti per kraujagysles.
