Anot istorikų, šį meilės žaidimą mėgo senovės egiptiečiai, kinai, romėnai ir kt. civilizacijos. Akivaizdu, kad ši sekso rūšis turi nemažai privalumų, tačiau specialistai įspėja, kad čia tyko ir nemažai pavojų sveikatai.
Senų senovėje
Mokslininkai neabejoja, kad oralinis seksas gyvavo dar prieš tūkstančius metų ir buvo paplitęs įvairiose civilizacijose. Seniausias šio sekso atvaizdas rastas Egipte ant sarkofago. Manoma, kad piešinys sukurtas maždaug 2 000 m. pr. Kr. Jame vaizduojama moteris, stimuliuojanti vyro varpą burna.
Apie oralinio sekso populiarumą senovės Egipte liudija ir garsus mitas apie tai, kaip deivė Iridė iš mirusiųjų prikėlė dievą Ozirį. Anot legendos, jį nužudė brolis ir sukapojo į gabalėlius. Iridė dievą sulipdė, tačiau niekur nerado jo varpos. Tuomet prilipdė dirbtinę, pagamintą iš molio, ir per ją Oziriui „įpūtė“ gyvybę.
Senovės romėnų freskos liudija, kad čia taip pat užsiimta oraliniu seksu. Tačiau romėnai jį laikė gėdingesniu už analinį. Todėl oraliniu būdu kitą žmogų patenkindavo tik moterys arba žemiausio luomo atstovai. Jeigu tą būtų tekę atlikti aukštą socialinį statusą užimančiam vyrui, tai prilygtų milžiniškam pažeminimui.
Oralinis seksas senovės Romoje buvo tapęs bausme, pavyzdžiui, jeigu kas nors sugalvodavo nugvelbti bulvių, vagišių pagavęs šeimininkas galėdavo jam įsakyti stimuliuoti jo varpą oraliniu būdu. Šis seksas buvo paplitęs ir senovės Kinijoje, kur itin aukštintas kunilingas. Tikėta, kad tokiu būdu stipriosios lyties atstovas pasisemia dalį moters energijos ir pailgina savo gyvenimą.
Malonumas, atnešantis naudos
Kodėl verta išmėginti oralinį seksą? Tai malonu! Tačiau tai pagrindinė, bet ne vienintelė priežastis. Oralinis seksas naudingas tiems, kuriems sunku lytiškai susijaudinti ir nusiteikti seksui. Oralinės glamonės sustiprina vyro erekciją ir padeda ją išsaugoti per visą lytinį aktą.
Moterims šis seksas suteikia galimybę patirti orgazmą. Deja, vos ketvirtadalis dailiosios lyties atstovių gali reguliariai patirti orgazmą vaginaliniu būdu. Be to, oralinis seksas gali paįvairinti lytinį gyvenimą ir išvaryti monotoniją iš meilės guolio.
Būtina išlikti atsargiems
Oralinis seksas turi ir tamsiąją pusę. Anot gydytojų, jis gali sukelti rimtą pavojų sveikatai. Vienas jų – lytiškai plintančios ligos. Kaip ir per įprastą lytinį aktą, taip ir per oralinį seksą galima užsikrėsti sifiliu, gonorėja, pūsleline, ŽIV ir kt.
Specialistų teigimu, tikimybė jomis užsikrėsti didesnė nei santykiaujant įprastu būdu, nes burnoje dažnai pasitaiko mažų žaizdelių, dantenų pažeidimų ir kt. Per jas į kraują patenka ir ligos sukėlėjai. Tačiau kur kas baisiau, kad oralinis seksas didina burnos vėžio riziką. Jo kaltininkas – žmogaus papilomos virusas, kuriuo galima užsikrėsti oralinio sekso metu.
Per mokslininkų atliktus tyrimus paaiškėjo, kad žmonės, kurie užsiėmė oraliniu seksu su 5 partneriais, turi dvigubai didesnę tikimybę susirgti burnos vėžiu negu tie, kurie nepraktikuoja tokios sekso rūšies. Tačiau tie, kurie turėjo daugiau nei 5 oralinio sekso parterius, riziką susirgti šia liga padidino net 250 %.
Beje, didesnę tikimybę užsikrėsti žmogaus papilomos virusu turi vyrai, todėl jiems reikėtų būti itin atsargiems. Kaip reikėtų saugotis? Derėtų neužsiimti oraliniu seksu su nepažįstamu žmogumi. Turite būti tikri, kad jis patikimas ir nėra kokios nors ligos nešiotojas. Net ir tuomet patartina naudoti prezervatyvą, jeigu oraliniu būdu tenkinamas vyras.
Taip pat būtina įsidėmėti, kad tokiais meilės žaidimais nevalia užsiimti, jeigu burnos ertmėje pastebėjote žaizdelių, įtrūkimų, pūslelių ir panašių pažeidimų. Tai silpnos organizmo vietos, per kurias nesunkiai gali patekti infekcija.
Dažniausi mitai
Oralinis seksas nehigieniškas. Manoma, kad per oralinį seksą tūkstančiai bakterijų nuo lytinių organų nukeliauja į burną. Tiesa ta, kad pastaroji gerokai nešvaresnė už lytinius organus. Čia gyvena apie 500 skirtingų mikrobų rūšių. Taigi oralinis seksas iš tiesų ne itin švarus dalykas, tačiau ne dėl tos priežasties, kurią dauguma įtaria. Vis dėlto nusiprausus po dušu ir išsivalius dantis tokia sekso rūšis ne ką „purvinesnė“ už įprastą.
Tai – pažeminimas. Jeigu oralinis seksas priimtinas abiem partneriams, tai tikrai nėra pažeminimas. Norint išvengti šio jausmo, geriausia, jeigu oraliniu būdu patenkinamas ne vienas, o abu partneriai.
Jis nesukuria artumo jausmo. Oraliniu būdu tenkinant partnerį susikoncentruojama ne į savo, o į jo potyrius. Stebint partnerio emocijas ir kūno kalbą, galima jį geriau pažinti, suprasti, kas patinka, o kas ne. Per įprastą lytinį aktą ši galimybė gerokai menkesnė, nes labiausiai susikoncentruojama ties savais potyriais.
Nemoralus ir nenatūralus. Viskas priklauso nuo to, kaip vertinamas moralumas. Dažniausiai natūraliu ir moraliu seksu įvardijamas toks, kuris skirtas naujai gyvybei pradėti. Taigi netgi įprasti lytiniai santykiai, jeigu naudojamos apsaugos priemonės, nėra natūralūs.
Seksologas Viktoras Šapurovas
Oralinis seksas – įdomi intymaus bendravimo forma, tačiau ji priimtina ne visiems žmonėms. Įprastas seksas gali būti ir atsitiktinis, vykti tarp menkai vienas kitą pažįstančių žmonių, tačiau oraliniu dažniausiai užsiima vienas kitu pasitikintys partneriai. Svarbu, kad tokia sekso forma būtų priimtina abiem.
Jeigu vienas partnerių nenori išmėginti tokio meilės žaidimo, jokiu būdu nevalia jo versti. Taip pat rekomenduojama, kad oralinio sekso malonumus vienas kitam suteiktų abu partneriai. Tuomet bus lygybė, nė vienas nesijaus nuskriaustas, pažemintas.
Šio sekso rūšis turi privalumų ir trūkumų. Jis teigiamai vertinamas dėl to, kad juo užsiimant neįmanoma pastoti. Taip pat kai kurioms merginoms svarbu, kad per oralinį seksą nepažeidžiama mergystės plėvė. Be to, tai puiki preliudija, kuri padeda pasiekti orgazmą arba jį sustiprinti. Tai ypač aktualu moterims, kurioms sunku patirti malonumą per vaginalinį aktą.
Tačiau oralinis seksas kelia riziką susirgti įvairiomis lytinių organų infekcijomis. Juk burna pati nešvariausia žmogaus kūno vieta, kur gausu bakterijų. Tokia rizika padidėja, jeigu oralinės glamonės atliekamos grubiai, kandžiojamasi, draskoma ir kt.
ĮDOMU
Oralinį seksą propaguoja ir gyvūnai, pavyzdžiui, primatai, šikšnosparniai, hienos, avys, vilkai ir kt.
Visiškai oraliniu seksu neužsiima inuitai. Jiems lūpos ir burna neturi nieko bendro su seksualumu. Juk šie žmonės net bučiuojasi trindamiesi nosimis. Oralinį seksą inuitai laiko gyvybinių jėgų eikvojimu.
Kai kurie užsienio gydytojai pastoti negalinčioms poroms pataria išmėginti oralinio sekso terapiją. Per ją moteris privalo nuryti partnerio spermą. Taip ji susipažįsta su vyro DNR ir jos organizmas geriau priima jo sėklą.
Per JAV atliktą apklausą paaiškėjo, kad jauname amžiuje dailiosios lyties atstovės vyrus oraliniu būdu tenkina dažniau, o vyresniame amžiuje – stipriosios lyties atstovai moteris. Apklausus 20–24 m. amžiaus jaunuolius, apie 74 % merginų atsakė, kad bent kartą per pastaruosius metus oraliniu būdu tenkino savo partnerį. Tarp vyrų tokių buvo 55 %. 30–39 m. amžiaus grupėje tokių stipriosios lyties atstovų buvo 69 %, o moterų 59 %.
Apie 25 % žmonių nėra nė karto bandę oralinio sekso, vos 4,2 % dailiosios lyties atstovių ir 0,1 % vyrų mano, kad tai yra amoralu.
Apie 50 % moterų mėgaujasi oraliniu seksu vien dėl to, kad tai suteikia malonumą partneriui. Apie 17 % oralinio sekso apskritai nemėgsta, bet vis tiek jo neatsisako vien dėl to, kad jo trokšta antroji pusė.
Tik apie 25 % dailiosios lyties atstovių priimtina vyrų ejakuliacija į burną.
Apie 8 % moterų baiminasi, kad, sutikus išmėginti oralinį seksą, partneris nenorės mylėtis įprastu būdu.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
