Jeigu vyras yra kategoriškai prieš “rausvąją” meilę, su moterimi jį išdavusi žmona tampa nepriimtina, jis neįsivaizduoja buvimo šalia jos, o juo labiau intymių santykių
„Rausvasis saulėlydis“
Dažniausiai vyrai, pasak psichologų, į lesbietes žiūri pakankamai ramiai. Kai kuriuos moteriška meilė net žavi. Tik čia yra viena sąlyga: jeigu tai svetima moteris, o ne jo draugė, mylimoji ar žmona.
Tiesa, pasitaiko ir tokių, kurie iš dviejų blogybių jau geriau rinktųsi partnerės išdavystę su moterimi nei su kavalieriumi. Kaži ar galima tuo tikėti? Damos, patikrinusios tai praktikoje, vienbalsiai tvirtina - ne. Tačiau šaukštai jau būna po pietų...
Žmonos neištikimybė - šokas bet kuriam vyrui (juk kaip bekalbėtumėm savininkiškumo jausmas jiems nesvetimas). O mintis: “Mane iškeitė į bobą!” - įžeidi dvigubai. Prisipažinti jam: “Man su JA gera”, tas pats, kas pasakyti: “Tu manęs niekada nesugebėjai patenkinti”.
Be to, vyrui sunku galvoti apie lesbietę kaip visavertę moterį. Aišku, tokia situacija dar labai daug priklauso ir nuo visuomenės bei pačio vyro konservatyvumo. Tačiau net Vakaruose, kur žmonės homoseksualams yra pakankamai lojalūs, lesbietiški žmonos santykiai dažniausiai baigiasi šeimos skyrybomis.
Jeigu vyras yra kategoriškai prieš “rausvąją” meilę, su moterimi jį išdavusi žmona tampa nepriimtina, jis neįsivaizduoja buvimo šalia jos, o juo labiau intymių santykių.
Savaime suprantama, kalbame apie heterosekslualius vyrus. Biseksualai į panašią situaciją turbūt reaguotų visiškai kitaip.
„Žydroji rapsodija“
Homoseksualus vyras su moterimi, pasak psichologų, paprastai tuokiasi dėl dviejų priežasčių: norėdamas paslėpti savo orientaciją nuo aplinkinių ir (arba) bandydamas pažaboti trauką tos pačios lyties atstovams. Pirmuoju atveju tai kartais pavyksta, antruoju - beveik niekada.
Tiesa gali niekada ir neišaiškėti. Juk nepradėsi įtarinėti sutuoktinio tik dėl to, kad jis daug laiko praleidžia su buvusiu kursioku ar kolega... Net jeigu ir kiltų žmonai kokių įtarimų, vyras visuomet atras argumentų: “Ką tu supranti apie vyrišką draugystę...” O surasti pasiteisinimų apie miegamajame retai atliekamą sutuoktinio pareigą, tokiems vyrams taip pat sekasi nesunkiai - nervai dėl darbo, sveikatos problemos ir t.t.
Aišku, yla labai nesunkiai gali išlįsti iš maišo. Ir tam dažniausiai pasitarnauja vyro draugas, kolegos arba pati moteris savo akimis įsitikina... Tuomet jau jokie pasiteisinimai nepadės.
Tačiau net ir paslapčiai išaiškėjus, moterims būna labai sunku pasiryžti skyryboms. Viskas susipina į vieną kamuolį: baimė, kad aplinkiniai ir draugai iš jos šaipysis, nerimas dėl vaikų reakcijos, materialinis neužtikrintumas. Sutuoktinio ji ir gailisi, ir nekenčia. Dažnai moterys daro didžiausią klaidą, liepdamos vyrui prisiekti, kad jis baigs tuos savo žaidimus.
Žinia, jog vyras yra neištikimas ne tik jai, bet ir visai dailiajai lyčiai, moteriai yra sunki psichologinė trauma, tačiau didesnė dalis išduotųjų yra linkusios nuslėpti šį faktą, kad tik būtų išsaugota santuoka. O jei jau santuoka išyra, teigia psichologai, jos arba palaiko su buvusiuoju draugiškus santykius, arba pirmai progai pasitaikius stengiasi jį įžeisti, taip keršydama už sugriautą gyvenimą.
Kai kuriose šalyse homoseksualių vyrų žmonos net buriasi į asociacijas, kad kartu išgyventų sunkųjį periodą. Bukleto “Skubi pirmoji pagalba”, kurį Vokietijoje išleido tokia asociacija, priešlapyje parašyta: “Tu - ne vienintelė, ir tu - ne viena!”
Beje, o kai kurios moterys mano, kad būtent homoseksualūs vyrai yra nepriekaištingi sutuoktiniai, nes: asistuodami jie yra korektiški, neverčia moters intymiai bendrauti, juos labiau domina vidinis pasaulis ir sielų giminystė.
Skaičiai
94 proc. seksualiai aktyvių abiejų lyčių 20-45 metų amžiaus amerikiečių pirmenybę teikia spontaniškam ir greitam seksui dienos metu. Ir tik 6 proc. yra naktinio lėto sekso “gerbėjai”.
