Itališkoje Šventųjų ir palaimintųjų interneto enciklopedijoje galima susipažinti su 5 kankiniais ir 3 vyskupais, vadintais šv. Valentino vardu, tačiau vasario 14-ąją nukankintas vyskupas per daug neromantizuojamas.
Garsus pamokslininkas
Įsimylėjėlių ir mylimųjų globėju vadinamas Italijos šventasis Terni miesto vyskupu tapo 197 metais.
Vaizduojamajame mene šį šventąjį iš kitų išskiria pastoralas - vyskupo lazda ir kankinystę simbolizuojanti palmės šaka. Menotyrininkės Sigitos Maslauskaitės žiniomis, vienintelė šv.Valentino vardo katedra yra Terni mieste, kurio globėju šventasis paskelbtas 760-aisiais.
Artimo meilės darbais, nuolankumu, apaštalavimu ir stebuklais garsėjęs vyskupas oficialiuose bažnyčios dokumentuose minimas jau V-VI amžiuje, kankinio gerbimo tradicijos siekia IV amžių.
Patikimos informacijos apie dvasininko gyvenimą nedaug, tačiau žinoma, kad jis buvo garsus pamokslininkas, mokėjo graikų, lotynų kalbas.
Mėgo rožes
Pasak S. Maslauskaitės, pretekstas vyskupui skirti įsimylėjėlio ir mylimųjų globėjo titulą buvo jo pomėgis rožėms, nes šios kvapios ir gražios gėlės nuo antikos laikų dovanojamos per sužadėtuves ir vestuves.
Ankstyvosios krikščionybės laikais pagoniškuose kraštuose vasario 15 dieną švęsta pavasario ir meilės šventė (pagal to meto kalendorių vasaris buvo pavasario pradžia). Vadinamoji Pano, Fauno arba Luperkalijos diena pasižymėjo erotiniais vaisingumo ritualais, kuriuos pradėjo drausti dar imperatorius Augustinas.
„Kadangi pagoniškos šventės išvakarėse krikščionys minėjo kankinį Valentiną, Bažnyčia paskelbė jį meilės globėju“, - pasakojo S. Maslauskaitė.
Vis dėlto vasario 14-osios kvietimas mylėti turi platesnę prasmę, nei proginiai meilės prisipažinimai, laiškeliai ir dovanėlės mylimiesiems.
„Ši diena primena, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, vienintelis iš visų jo kūrinių galintis ir mokantis mylėti, o į šią sąvoką telpa ir šeimos bei visos žmonijos vienybė, ramybė, tad, pavyzdžiui, Italijos tikintieji, ypač Šventojo Valentino titulinėje bažnyčioje, šią dieną meldžiasi už solidarumą“, - sakė DELFI pašnekovė.
Persekiotojai nukirto galvą
Ilgainiui legendos apie slapta įsimylėjėlius tuokiantį šv. Valentiną apaugo įvairiausiomis detalėmis, kurios kuriamos ir toliau.
Žurnaluose bei reklaminiuose Valentino dienos skelbimuose mylimųjų globėjas vaizduojamas jau ne kaip pagyvenęs, barzdotas, pliktelėjęs žmogus, vyskupo drabužiais, vyskupo lazda ir kankinystę simbolizuojančią palmės šaka.
Tarp daugybės šv. Valentino gyvenimo legendų, dažniausiai minimos trys. Istorikų nuomone, šv. Valentinas tikriausiai buvo kunigas, kuriam 269 ar 290 metais vasario 14 dieną krikščionių persekiotojai nukirto galvą.
Pasakojama, kad jis išgydė aklą Asterijaus dukterį ir todėl jis iš pagonybės atsivertė į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus dėl to neva labai supyko ant Valentino, įmetė jį į kalėjimą, kankino ir galiausiai nukirto jam galvą.
Pasak legendos, Valentinas iškentė visus kankinimus ir nelaisvėje rašė laiškus kitiems kankinamiems krikščionims, drąsino juos ištverti ir neatsisakyti tikėjimo.
Bausmės išvakarėse šventasis išgydytai Asterijas dukrai, kurią neva pamilo, nusiuntė laiškelį, ant kurio pasirašė: „Nuo tavo Valentino".
Kodėl keičiamės atvirukais
Kita legenda byloja, kad Romoje pagonybės laikais gyvenęs šv.Valentinas labai mylėjo vaikus ir dovanojo jiems saldumynų bei gėlių.
Už tai, kad atsisakė garbinti senuosius romėnų dievus, dvasininkas buvo surakintas ir įmestas į kalėjimą. Vaikai savo mokytojui ir draugui rašydavo ir pro grotas kaišiodavo laiškelius. Manoma, kad iš čia kilo tradicija šventojo mirties dieną keistis atvirukais.
Anot dar vienos legendos, vienuolis Valentinas laisvės neteko todėl, kad pasipriešino imperatoriui ir alyvų giraitėje slapta tuokė įsimylėjėlius.
Kitoje versijoje minima, kad tuokti kariuomenėje tarnaujančius jaunuolius imperatorius Klaudijus griežtai draudė todėl, kad vedybos ir meilė trukdo būti žiauriems.
Pasakojama, jog už nepaklusnumą Valentinas buvo nuteistas mirti, tačiau laukdamas bausmės įsimylėjo kalėjimo prižiūrėtojo dukrą ir vasario 14 dieną parašė jai laišką.
