Huffpost.com pateikia atvirą Brianne Davis-Gantt išpažintį.
B. Davis-Gantt – aktorė, ji neseniai vaidino „History Channel“ kanalo seriale „Šeši“. Yra vaidinusi serialuose „Tikras kraujas“ „Liuciferis“, „Kasdieniška“, filme „Harhead“. Ji – prodiuserė, režisierė, scenarijų autorė. Knygynuose greitai pasirodys pirma jos knyga „Slaptas Holivudo žvaigždės, turinčios priklausomybę seksui ir meilei, gyvenimas“.
Prisiminkite pirmas akimirkas, kai ką nors įsimylite. Pamenate, kaip pamačius tą žmogų, po visą kūną laksto šiurpuliukai? O jei tas žmogus staiga jus paliktų, jei jūsų santykiai staiga nutrūktų? Jeigu jūs būtumėte neištikimi arba jus išduotų, bet abu liktumėte kartu. Net jūs elgtumėtės bjauriai arba su jumis elgtųsi bjauriai, negalėtumėte išsiskirti. Skyrėtės ir taikėtės aštuonis, dešimt kartų, kas kartą pasitikėjimas savimi mažėjo.
Galbūt iš karto susiradote naują partnerį, siekdami užsimiršti. Gal ėmėte persekioti buvusį partnerį, gal net permiegojote su visais jo draugais, kad sukeltumėte pavydą ir taip jį susigrąžintume. Gal ėmėte sekti socialiniuose tinklalapiuose jo naują merginą ar įsilaužėte į jo namus ir įmontavote sekimo kamerą.
Ne? Tada grįžkime prie bjauraus elgesio. Jei tai – esmė, nebūtinai turite sutrikimą, vadinama priklausomybe nuo sekso ir meilės. Deja, aš jį turiu.
Galėčiau pradėti nuo pradžių ir papasakoti, kaip apgaudinėdavau vaikinus, dar būdama 13 m., bet verčiau papasakosiu apie pasiektą dugną, kaip tai vadinama Nuo sekso ir meilės priklausomų anonimų (angl. Sex and Love Addicts Anonymous; SLAA) programoje, panašioje į 12 žingsnių Anoniminių alkoholikų programą.
Dugnas – metas, kai griūva visas aplinkinis pasaulis, jūs žvelgiate į pačių sukeltą chaosą ir galvojate: „Siaubas, sukūriau šitą dramą, o dabar turiu rasti iš išeitį iš šitos painiavos, kurią privėliau.“
Pabaigos pradžia prasidėjo siaurame įvažiavime į mano namų kiemą. Stovėjau ten ir stengiausi sutrukdyti dviem vyrams vienas kitą nudėti. Vienas buvo iš Niujorko, kitas – ilgametis mano vaikinas iš gimtojo miesto, pavadinsiu jį M.
Mes su M draugavome 10 metų, per tą laikotarpį kelis kartus buvome išsiskyrę, paskui vėl susiėjome. Bet pastaruosius dvejus metus su šiais abiem vyrais palaikiau santykius, kuriuos jie abu laikė monogamiškais.
Man patikdavo vienu metu turėti kelis partnerius. Ypač jei jie gyvendavo skirtinguose miestuose ir nebuvo tikimybės, kad jie susitiks. Įprastai turėdavau vaikiną ir Los Andžele, bet šiuo metu buvome nutarę padaryti pertrauką. Mane džiugino keli partneriai vienu metu. Melas turintiems priklausomybę nuo sekso ir meilės teikia didžiulį malonumą, jaudulį.
Mano saldžiusia fantazija – sulipdyti iš trijų ar keturių vyrų tobulą partnerį. Vienas vaikinas teikė man emocinį saugumą, kitas – finansinį saugumą, trečias buvo seksualus, ketvirtas kvailelis – senamadiškų geriausio draugo pojūčių. Lyg atsidaryčiau kurias nors spintos duris ir išsiimčiau tai, ko man tuo metu reikia.
Didelė bėda, – nekalbant apie tai, kad toks elgesys amoralus ir žiaurus kito žmogaus atžvilgiu, – buvo ta, kad realiai nė vieno nepažindavau. Niekada nesigilinau, kokie jie iš tiesų yra. Jie man buvo tarsi veidrodis, atspindintis tai, ką aš noriu matyti.
Taip atsidūriau ten, stovėjau ir šaukiau „atsiprašau“, bet netgi tada nebuvau tikra, kad esu 100 proc. nuoširdi. Tiesiog norėjau rasti išeitį – juk prieš mane stovėjo du vyrai ir kiekvienas laukė paaiškinimo, kurio aš tuo metu negalėjau pateikti.
Tai galėjo būti akimirka, kai aš supratau, kaip siaubingai pasielgiau su tais dviem vyrais, bet iš tiesų taip nebuvo. Aš atsiribojau. Atrodė, kad išėjau iš kūno, stoviu nuošaly ir stebiu įvykius, tarsi matyčiau save, vaidinančią muilo operoje.
Tačiau aš nesu pjesės ar filmo personažas, aš – žmogus. Ir aš turėjau didžiulę problemą. Gal man trūko kažkokio geno, todėl buvau abejinga žmonėms? Gal tiesiog buvau kietaširdė kalė? Jaučiausi visiškai bejėgė, norėjau mirti. Įskaudinau du visiškai to nenusipelniusius žmones. Kodėl aš šitaip elgiausi?
Visi pažįstame žmonių, kurie per daug geria. Jie – alkoholikai, kurie paverčia savo ir artimųjų gyvenimą pragaru. Man, kaip turinčiai priklausomybę nuo sekso ir meilės, savotiškai narkotikai yra vyrai. Daug partnerių, netinkami ryšiai, romanai, apgaudinėjimas – štai iš tokių dalykų susideda mano gyvenimas.
Vieni, turintys priklausomybę seksui ir meilei, susitikinėja su vedusiais, kiti turi priklausomybę masturbacijai, pornografijai – treti – vienos nakties nuotykiams. Mano priklausomybė man sakė, kad be vyrų, be jų dėmesio, meilės ir viso to teikiamos stiprybės aš būčiau niekas.
Galiausiai viskas tapo nebesmagu. Melo pasidarė per daug, o vyrų dėmesys taip stipriai nebesvaigino, kaip anksčiau. Tada galvodavau, kad reikia naujų partnerių. Kai nauji partneriai nepaskatindavo manęs pasikeisti, imdavau desperatiškai flirtuoti, intriguoti – lyg bandytum privilioti kažką į savo pasaulį, o kai privilioti, pasidaro nebeįdomu, ir išspiri.
Kaip ir alkoholikas, aš negalėjau liautis.
Naudotis žmogumi – nėra seksualu ir žavu. Pernelyg daug kartų esu tai dariusi. Pavargau. Išsekau. Jaučiausi niekam tikusi. Man buvo gana.
Tas dviejų mano partnerių susitikimas buvo mano sveikimo nuo priklausomybės pradžia. Tik nežinojau, kad pagaliau suprasiu, kokia vieniša ir sutrikusi esu. Koks kitas žingsnis? Netekusi abiejų vyrų, negalėjau prisiversti išlipti iš lovos.
Nuvedžiau savo prislėgtą asmenybę į Nuo sekso ir meilės priklausomų anonimų susitikimą vienoje Los Andželo bažnyčioje, nes mano psichoterapeutė pasakė, kad turiu didžiulę santykių problemą.
Sėdėjau nepatogioje metalinėje kėdėje, galvoje sukosi vidinis dialogas, mano ego buvo visiškai sužlugdytas. Aš – ne tokia, kaip tie žmonės. O jei sutiksiu pažįstamų? Na, nesu didelė garsenybė, bet manęs yra prašę autografo. Mane dažnai rodydavo per televizorių.
Paskui ėmė kalbėti pirmas narys – senas rokeris. Man žandikaulis atvipo iš netikėtumo – jis pasakojo mano istoriją. Atrodė neįtikėtina, kad mus su šiuo vyru sieja šitiek bendro. Jis sakė, kad pirmą kartą atėjęs į SLAA galvojo – čia vieni keistuoliai ir nevykėliai, o pats jautėsi esąs visiškai kitoks. Iš pirmo susitikimo jis netgi išėjo anksčiau. Kvatojau, tai girdėdama, nes pati turėjau minčių anksčiau pasprukti.
Jis toliau pasakojo, kad jau septynerius metus yra suvaldęs šią priklausomybę, o jo gyvenimas dabar visiškai kitoks. Jis pajuto ramybę, dabar dažniausiai jaučiasi laimingas, gyvena santuokoje, nors anksčiau santuoka jam atrodė neįmanomas dalykas.
Jam kalbant, pajutau ramybės akimirką. Pirmą kartą per visą savo gyvenimą pajutau esanti ne viena su savo sunkumais. Tai suteikė man vilties. Jei jis pasveiko, yra vilties ir man pasveikti.
Tai įvyko prieš dešimt metų. Vis dar prisimenu jo veidą. Tą vakarą bažnyčios rūsyje jis išgelbėjo mane. Jaučiau dėkingumą už jo atvirumą, už nuoširdų pasakojimą, kaip išlipo iš tos ligos.
Dabar – mano eilė padėti kitiems pamatyti šviesą tunelio gale. Šiandien esu ištekėjusi, mes su vyru auginame sūnų. Esu ištikima ir įsipareigojusi sutuoktiniui, savo programai, o svarbiausia – sau pačiai.
Jau 10 metų gyvenu, pavadinkime, blaiviai – neapgaudinėju, neflirtuoju, nerezgu intrigų už santuokos ribų – tai reiškia nedarau nieko, ką turėčiau slėpti nuo savo vyro, arba – gyvenu be paslapčių, nes paslaptys žudo priklausomybę turint žmogų.
Anksčiau galvodavau, kad gyvenimas be paslapčių ir be melo bus nuobodus, bet paaiškėjo, kad klydau. Turiu daugiau laisvės. Nerezgu melo voratinklio. Gyvenu čia ir dabar, esu sveika, laiminga. Gyvenu savo tikrą gyvenimą, o ne aistros fantaziją. Esu dėkinga 12 žingsnių programai ir savo blaivumui.
Nuoširdžiai sakau – dabar esu kitoje pusėje, labai džiaugiuosi, kad esu išgijusi nuo priklausomybės seksui ir meilei.
