Netrūksta literatūros, kurioje analizuojami veiksniai, lemiantys sėkmingą ilgalaikę santuoką. O kokie veiksniai byloja apie galimą santuokos krizę vidutiniame amžiuje?
Tai narcisizmas, nerealistiški lūkesčiai ir „moralės sargų“ trūkumas.
Narcisizmas. Mes gyvename kultūroje, kurioje vis labiau įsigali narcisizmas. Žmonės, kuriems labiau už viską rūpi jie patys ir jų poreikiai, laikui bėgant tampa nepatenkinti savo santuoka. Pasvarstę, kad gyvenimas gali būti geresnis, jie ima ieškoti malonumų ir nuotykių su daug jaunesne ir galbūt patrauklesne seksualine partnere. Jie negalvoja apie žmoną, vaikus ir kitus žmones, kuriuos skaudina jų sprendimai. Jei narcizas turi išteklių ir galimybę rinktis, jis elgsis taip, kad gautų tai, ko nori.
Nerealistiški lūkesčiai. Asmeninės laimės troškimas ir savęs lyginimas su garsenybėmis iš žurnalų viršelių sukuria iliuziją, kad privalome būti laimingi ir patenkinti savo santuoka. Jei šie lūkesčiai nepasiteisina, imame manyti, kad mūsų santuoka yra nevykusi ir kad viskas pasikeis, jei senąjį sutuoktinį pakeisime nauju ir geresniu.
„Moralės sargų“ trūkumas. Gyvename sparčiai besikeičiančioje visuomenėje, kurioje pilietinės ir religinės organizacijos turi vis mažiau įtakos. Mes esame laisvi gyventi taip, kaip norime, nes mūsų elgesys nebėra kontroliuojamas taip smarkiai, kaip anksčiau.
Nesantuokiniai ryšiai, skyrybos, pornografija, „komandiruotės“, kuriose kompaniją palaiko prostitutės ar meilužės, nebesulaukia tokio pasmerkimo kaip anksčiau. Mes galime mėgautis asmenine laisve, bet, deja, dažnai peržengiame ribas.
Tai sudėtingi iššūkiai, bet jei žinosime šiuos tris svarbius rizikos veiksnius, galbūt galėsime bent pasistengti išvengti potencialių santuokinių problemų ir vidutinio amžiaus krizės paskatintų netikėtų skyrybų.
O ką galvojate jūs? Dėl kokių priežasčių, jūsų manymu, skiriasi daug metų kartu pragyvenusios poros?
