Kalbant apie svingerių seksualinį gyvenimą, nėra abejonės, kad jie sekso atžvilgiu yra lankstesni negu monogamiški asmenys. Tačiau tikroji problema yra sudėtingesnė: ar toks lankstumas sekso srityje yra geras, ar blogas dalykas?
Daugelį metų konsultuodamas poras intymių santykių klausimais, jis teigia regėjęs daugybę vyrų ir moterų su skirtingais seksualinio gyvenimo būdais ir skoniais. Jis yra dirbęs su poromis, kurios keičiasi partneriais, ir tomis poromis, kurios niekada neišdrįstų taip pasielgti.
S. Meyersas tvirtina pastebėjęs vieną svarbų bruožą: poros, kurios keičiasi partneriais, turi mažiau baimių negu monogamiškos poros. Dar daugiau: jos savo partnerį apgaudinėja rečiau.
Kalbant apie baimę, monogamiškos poros dažnai patenka į nuodingus pavydo spąstus, būgštaudamos, kad tam tikras poelgis ar veiksmas gali išsirutulioti į visavertį romaną ir nutraukti jų santykius.
Monogamiškos poros taip pat dažnai bijo, kad jų laimingiausios dienos liko jau praeityje ir kad jos, pasirinkusios santuoką bei šeiminį gyvenimą, prarado galimybę patirti seksualinį džiaugsmą. Svingerių poros, savo ruožtu, dažnai būna giliai įsimylėjusios ir susietos emociškai. Tačiau jos kitaip vertina seksą negu monogamiški žmonės, teigia autorius.
Žvelgiant giliau, tokių porų skirtumai susiję su vertybėmis, kurių konkreti pora laikosi sekso atžvilgiu. S. Meyersas teigia per savo klinikinę praktiką pastebėjęs, kad monogamiškos poros dažnai kritiškai vertina bet ką, kas atsiduria už monogamiškumo ribų, tuo tarpu svingerių poros dažniau laikosi „gyvenk ir leisk gyventi kitam“ pozicijos. Kitaip tariant, jos mažiau linkusios teisti poras, kurios pasirenka monogamišką gyvenimo būdą. Ar tai yra geriau? Ne, nes žmonės yra skirtingi ir turi skirtingus emocinius bei seksualinius poreikius, sako jis. Būna idealu, jei abiejų partnerių seksualinis temperamentas sutampa, t.y. jie nėra pernelyg seksualiai aktyvūs ir nesiekia liberalesnio seksualinio gyvenimo.
Problemos monogamiškuose santykiuose iškyla tuomet, kai vienas iš partnerių ar abu partneriai jaučia seksualinį apetitą, kurio jų santykiai nepatenkina. Kas nutinka? Toks partneris iš monogamiškos poros dažnai nuklysta šonan ir pradeda ieškoti papildomų seksualinių santykių. Ironiška tai, S. Meyerio teigimu, kad daug tokių neištikimų partnerių niekada nesutiktų prasidėti su svingeriais!
Ne terapeuto darbas nurodyti klientui, kaip jis turėtų gyventi, kol jis nedaro žalos sau ar kitiems, pažymi jis. Psichologas, netgi klausydamas vyro pasakojimo, kaip jis užmezgė romaną su svetima moterimi, neturi teisės paskatinti jį nutraukti šiuos ryšius. Tačiau jis gali padrąsinti vyrą prisipažinti apie tai savo žmonai ir išsivaduoti nuo apgaulės. Nurodyti klientui vertybes, kuriomis jis turėtų vadovautis savo seksualiniame gyvenime, - ne terapeuto darbas.
Tačiau tai, ką turėtų apmąstyti visos poros, susiję su saugumu: fiziniu asmens saugumu, jeigu turite lytinių santykių su nepažįstamais žmonėmis, ir seksualiniu saugumu, reiškiančiu, kad praktikuojate saugų seksą, tvirtina S. Meyeris. Lankstus požiūris į seksą yra viena, bet pavojingai rizikuoti yra kita.
Galiausiai neištikimybė yra plačiai paplitusi porų problema, nes vyrai ir moterys dažnai bijo būti sąžiningi patys prieš save, nuspręsdami tai, ko jie nori, ir nedrįsta keisti santykių slapta geidžiama linkme.
„Nesakau, kad dauguma monogamiškų porų slapta trokšta keistis partneriais. Teigiu tik tai, kad vyrai ir moterys dažnai teisia tuos, kurie keičiasi partneriais, bet daug sužinotų apie save ir žmogišką prigimtį, jeigu pamąstytų apie priežastis, kodėl kiti žmonės, įskaitant svingerius, pasirenka kitokį gyvenimo būdą“, - sako autorius.
