Pradedu konfliktus, jei man kažkas nepatiko iš jo pusės, pavyzdžiui – man atrodo, kad neteisingai atsakinėja, neįgyvendino pažadų, nesiima tikslų įgyvendinimo, nepakankamai įsiklauso ir dėl krūvos kitų priežasčių, kurios viskam nurimus atrodo ne tokios ir svarbios... O kai jo reakcija pasirodo per šalta ir abejinga, pradedu jį spausti pokalbiui ir priekaištauju, kas savaime jį dar labiau atstumia ir jam norint pasišalint nuo manęs, kartais net skeliu antausius ar, pavyzdžiui, įspiriu, jei jis demonstratyviai rodo nenorą aiškintis santykius…
Suvokiu, kad elgiuosi blogai ir griaunu meilę, ir bet kokią pagarbą bei pasitikėjimą santykiuose, bet kažkas tomis minutėmis mane užvaldo ir, manau, kad man reikia gilios psichoterapijos, kad rasčiau priežastis ir būdą liautis taip elgtis… Po kiekvieno konflikto jaučiuosi labai prastai ir blogai, o vaikinas būna ilgą laiką atitolęs. Ir nors vėliau išprašau atleidimo ir žadu keistis, jaučiu jo nepasitikėjimą bei dar didesnį nenorą stengtis dėl mūsų abiejų, tuomet jis tampa labai pasyvus, o aš neberandu vilties ir dar labiau karščiuojuosi dėl smulkmenų. Kaip išeiti iš šio užburto rato?
Tai yra pirmas vyras, kurį aš pykčio metu noriu fiziškai skriausti ir tai prasidėjo mums apsigyvenus kartu. Man, beje, daugiau nei 30 ir aš bijau, kad šį polinkį paveldėjau iš savo tėvo, kuris manęs neaugino, tiesiog įtariu, kad tai gali būti ir genetinis polinkis smurtauti.
Labai norėčiau išmokti valdyti savo emocijas santykiuose ir rasti priežastis, kas skatina mane smurtauti ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kur patartumėte kreiptis?