Pradėsiu nuo pasakos, kuri prasidėjo prieš 4 metus. Susipažinau su nuostabiu vyru, kurio žavesys mane pakerėjo vos tik susipažinom... džentelmeniškumas, kuris pavergtų kiekvieną moterį: mašinos durelių atidarymas, kedės pristūmimas pietaujant ar vakarieniaujant, jo pasitempimas ir pasitikėjimas savimi... komunikabilumas, tikslo siekimas... Dėmesys man. Įsimylėjau iki ausų...
Po poros metų draugystės netyčia radau SMS, kuri parodė jo kitą pusę... Jis buvo nusipirkęs prostitutę... Nors man visad teigė, kad meilėje svarbu atvirumas ir ištikimybė... Nusivyliau, patyriau šoką.... Jis bandė teisintis, kad tiesiog jam buvo smalsu...
Vėliau jis man prisipažino, kad galbūt yra biseksualus, niekad to nėra bandęs, bet norėtų išmėginti, tai jį jaudina... Buvo dar vienas šokas... Patyriau tokį skausmą, kad sunku aprašyt... Jis visad dievagojosi, kad tai aš – jo gyvenimo moteris, kurią myli, o visa kita- jo fantazijos, aistra...
Tvirtai teigė, kad daug tokių vyrų yra, bet jie slepiasi... o jis mat atviras. Po tų sukrėtimų pradėjau juo šlykštėtis, neapkęsti, niekinti... Tarp mūsų atsirado siena... Jis prisipažįsta, kad kenčia, jog prisipažino... Bandau jį pateisinti, kad buvo šįkart atviras... Jis nesislepia, kad yra prisiregistravęs visuose sekso portaluose, jo manymu tikslas - bendravimas, o galbūt, jei aš sutiksiu ateityje, įgyvendinimas jo slaptų fantazijų...
Šlykščiuosi tuo... Bet suprantu, kad turiu suprast tai, kaip jo atvirumą man... Jis maldauja, kad priimčiau jį tokį, koks jis yra... Aš plėšausi į dvi puses: viena sako, kad jį palikčiau, o kita suteikia man viltį, kad ateityje išnyks tos jo nesąmonės... Dėl vieno dalyko esu tikra, kad AISTRA jo gyvenime užima vieną iš svarbiausių vietų... Ne vieną kartą esu tuo įsitikinusi...
Gal jūs padėsite rasti kelią iš to labirinto...
Psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI VYRAS TURI AISTRŲ
Džiaugiuosi, kad jūs ieškote šviesos spindulėlio, tačiau manau, kad aistrų pasaulis per daug stiprus, kad laiškai ir šviesos spindulėliai galėtų sukelti joms kokią nors žalą. Žmogiškos aistros egzistuoja tiek, kiek egzistuoja žmonija, ir jūsų nuostabaus vyro istorija - ne pirma ir ne paskutinė.
Seksualiniai eksperimentai su prostitutėmis, sekso portalais ir posakiai „aš tau nieko negaliu pažadėti“ – tai tik ženklas, kad jums pavyko sutikti atvirą vyrą, bet nepavyko sutikti idealaus. Nepavyko sutikti vyro iš pasakos, tikros moters svajonės. O pavyko sutikti vyrą, kuris išoriškai atrodo pasakiškai, o viduje tarnauja seksualinėms aistroms.
Kas šiais laikais nieko nestebina, nes patekus į aistrų pasaulį, mažai kam pavyksta iš jo išsivaduoti. Ir tik nedaugelis to išvengia, kaip nelabai žinomas, bet unikalus Ukrainos filosofas Grigorijus Skovoroda, liepęs ant savo antkapio parašyti: „Pasaulis gaudė mane, bet nepagavo“. Kas reiškia: man pavyko išvengti pasaulio pagundų, žmogiškos aistros neįvėlė manęs į savo pinkles. Ar daug jūs žinote panašių pavyzdžių?
Negalima sakyti, kad jūsų vyras atrodytų kažkoks užbaigtas paleistuvis. Žinoma, jei jis labai jau atvirai sieks kitų moterų, matyt, jums teks jį palikti. Tik pasidomėjusi seksualinio elgesio istorija, jūs atrastumėt, jog ir ne tokie nekalti seksualiniai žaidimai, kaip jūsiškio - ir anaiptol ne su savo teisėtais partneriais – kartais nuo karto ženklino labai daug žmonių laisvalaikį, įskaitant kai kuriuos bažnyčios tarnus, teisėsaugos atstovus bei garsius filosofus.
Kažkodėl atrodo, jog į juos dažniausiai įsitraukdavo vien vyrai, tačiau su kuo jie atsiduodavo šioms pramogoms, jei ne su moterimis? Todėl nekaltinkime vyriškos giminės dėl seksualinio sugedimo. Juolab, kad jums aiškiai norisi vilties. Aš suprantu, kad jūs šlykštitės ir kad jaučiatės išduota. O ypač gerai suprantu, kad sudužo jūsų idealas - vyro, kuris pasižymėjo visomis dorybėmis, kokias tik gali įsivaizduoti moteris. Ir čia aš norėčiau pasakyti jums kelis dalykus apie jūsų viltį.
Manau, kad jums būtų žymiai lengviau, jei kitas jūsų sutiktas vyriškis neatrodytų jums ypatingas. Susipažinusi su paprastu vyru ir pasistengusi jį pamilti, jūs daug ką laimėtumėt. Ką reiškia su „paprastu vyru“? Tai reiškia, su tokiu, kuris nė iš tolo nebūtų panašus į idealą. Jis iš tiesų kartais žiūrėtų „į kairę“, pavartytų sekso puslapius, ypač negavęs gyvo sekso. Ir šalia to jis neturėtų visų išvardytų dorybių. Jis tiesiog būtų JUMS TINKAMAS VYRIŠKIS, t.y. toks, su kuriuo jūs jaustumėtės saugiai ir galėtumėt kurti artimus santykius daugeliui metų į priekį.
Jis nebūtų idealus, o būtų tiesiog žmogus su savo žmogiškomis silpnybėmis, ir tuomet jūs juo ir nenusiviltumėt. Nes nedėtumėt į jį per daug vilčių. Jis būtų paprastas vyras. Paprastas JŪSŲ AKIMIS.
O ką reiškia „pasistengti jį pamilti“? Argi meilė neateina kaip nevaldomas susižavėjimas be jokių pastangų? Ateina. Taip ateina aistringa meilė, kuri po kelerių metų (jūsų atveju, po dvejų) dažnai baigiasi nusivylimu. Ir jums dar pasisekė, kad jūsų vyras tiesiog seksomanas. Juk neretai nusivylus paaiškėja, kad:
Už šiokio tokio jaunikio taupumo slypi skūpumas;
Už sugebėjimo įvertinti gerą vyną - alkoholizmas;
Už skvarbaus proto - įtarumas ir paranoja;
Už atvirumo jausmuose - pykčio priepuoliai su polinkiu į smurtą;
Už pabrėžtino dorovingumo - potencijos problemos iki neapykantos seksui.
Dažniausiai kai mes labai susižavime - tad ir labai nusiviliame. Ir po kelių tokių nuviliančių bandymų mes imame vertinti kitokią meilę – „lėtą“. Kuri prasideda ne kaip susižavėjimas, o kaip jausmas, jog su žmogumi tiesiog gera būti kartu. Ir toliau seka ne nusivylimas, o būtent kasdienė pastanga – suprasti šį žmogų, priimti jį su jo aistromis, atverti jam savąsias aistras, išmokti kartu būti spontaniškais, atvirais, seksualiais.
Susipažinimas su žmogumi nėra paprastas dalykas - ką mes žinome, kas atsivers svetimoje sieloje? Tokia meilė nuo to tik gilėja, nes jos pagrindas - ne žmogaus idealizacija, o buvimas su žmogumi. Tokiame buvime netgi toks nemalonus atradimas, kaip „neleistinos“ seksualinės aistros suvokiamos kitaip, nei nusivylus. Nusivylus tai tragedija: „Aš maniau, kad tu - angelas, o tu - monstras!”
O „lėtoje meilėje“ tai komedija- „na kokią tu dar čia nuodėmę sugalvojai?“ Kai kas „lėtą meilę“ suvokia kaip nuobodų „pripratimą“. Bet aš manau, kad nuo „pripratimo“ ji skiriasi tuo, kad tokioje meilėje žmogus visuomet lieka nenusakomas, nes iki galo niekada nepažįstamas. O jei jau jis tau „aiškus“ pasidarė - reiškia, nustojai stengtis mylėti.
Štai ko aš jums linkiu - persirgus nusivylimu, pradėti mylėti kitaip. Ir tai kitai meilei tikrai netiktų dažnas moterų posakis „tikrų vyrų nebeliko“. Nebeliko pasakų. Tikrų vyrų pilna aplinkui. Tiesiog kartais verta prisiminti ir meilę, kuria mes mylime ne pasakos herojus, o tikrus paprastus žmones. Ir mylime paprastai - iš visos širdies.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Rašykite: psichologui@delfi.lt
