Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI VYRAS NENORI ANTSPAUDO
Jūsų vertybė, apie kurią jūs rašote: „tradicinė šeima su antspaudu“ man labai primena šeimos relikviją, pagamintą iš labai brangių akmenų, kuri kruopščiai perduodama iš kartos į kartą. Tačiau ši vertybė po truputį atsveriama kitos vertybės - „gyvenimas susimetus“.
Iš tikrųjų ne visi šiuolaikiniai žmonės vertina tradicinę šeimą, nors jūs ir turite nemažai šalininkų. Tačiau priimkite tą faktą, kad jūsų šeimoje labai brangus ir vertingas daiktas gali būti jūsų draugui nevertingas. Jūsų draugas galbūt iš kitos kompanijos, kur vertinama laisvė ir malonumai. Netgi tuomet, kai gimsta vaikas. O galbūt jis vertina jūsų ryšį, tik tiki, kad ir be santuokos liks jums ištikimas ir geras vaiko tėvas, o gal tiesiog vengia nelaisvės, kurią atneša „antspaudas pase“.
Dar klausimas, ar šis antspaudas tikrai žmogų apriboja. Mano akimis, registruota santuoka kaip tik atriša rankas, nes daug ką palengvina: nereikia rūpinti padėtimi, lengviau tvarkyti finansus, paskolas, vaikams suprantamesni abu susituokę tėvai. Ir šiaip kažkaip labiau save gerbi, nes nepabijojai ir susituokei. Tačiau kaip kam gyventi - skonio reikalas.
Klausimas: ką jums daryti su žmogumi, kuris nepalaiko jūsų vertybės?
Čia įmanomi mažiausiai du keliai.
Pirmas kelias - likti ištikimai savo vertybei ir jokiu būdu nenusileisti. Tuomet jums reikia kelti „arba - arba“ klausimus: vesk arba skiriamės. Taip kelti klausimą galima ir blefuojant, t.y. iš tikrųjų visai nenorint skirtis.
Tačiau ištikimybė savo vertybei tuomet yra svarbesnė už galimas pasekmes. O galimos pasekmės tokios: vyras sutiks vesti, tačiau anksčiau ar vėliau prisimins, kad „tu mane privertei vesti“. Ir bus teisus, o jūs būsite neteisi. Laimėsite vyrą ir antspaudą, pralaimėsite pasitikėjimą. Nes per prievartą mielas nebūsi. O vesti per prievartą – tokia buvo daugiametė jūsų prosenelių tradicija, nuo kurios jos dažniausiai kentėdavo.
Antras kelias - išmokti kritiškai peržvelgti savo vertybes. Juk žmonės kartais pertvarko savo senus daiktus, ir nereikalingus išmeta. Jeigu vertybė „tradicinė šeima“ sukelia jums daugiau problemų, nei patogumų, tai kam ji reikalinga? Tik tam, kad apie jus gerai galvotų jūsų giminaičiai? Tik tam, kad ir jūsų vaikai gyventų taip pat?
Jeigu jūs šios vertybės vertybe nelaikote ir jeigu jos atsisakote, žinoma, jūs laimėsite draugo pasitikėjimą. Tačiau jums teks už tai sumokėti. Greičiausiai jūs jausitės kiek nesmagiai prieš savo giminę, kurioje vertinama tradicinė šeima.
Tiksliau, jūsų mama ar kokia nors teta, sužinojusi, kad jūs vis dar gyvenate nesusituokusi, surauks kaktą ir ištars ką nors panašaus į „Tai tuokis, vaikeli“. Nes ji tuo tiki, o jūs, nutoldama nuo šio tikėjimo, tuo pačiu rizikuojate tapti ne saviške, likti išmesta iš giminės kaip „pasileidusi“ moteris. Tačiau jeigu šį tikėjimą tvirta santuoka palaiko tik viena kita konservatyvi teta, o kitos nepalaiko? Tuomet lieka tik jūsų pačios asmeninės baimės.
Galbūt savo sielos gilumoje jūs nešiojate baimę, susijusią su tuo, kas atsitinka, jei žmonės gyvena nesusituokę. Ši baimė dažniausiai yra tokia: „Nesusituokę sutuoktiniai lengviau išsiskiria“. Arba „Nesusituokusios moterys laikomos mažiau vertingomis“. Taigi kalba čia eina apie galimą vienišumą ar savo vertės praradimo pavojų. Žinoma, kad jums to nesinori!
Tačiau ką, jeigu susituokusi jūs kaip tik ir įgytumėte daugiau pavojų? Pasikalbėkite su draugu apie pavojus, kuriuos jis mato santuokoje. Paklausykite jo argumentų: juk jūsų nuomonė „jam taip patogiau“- tai tik jūsų nuomonė. Jums patogesnė santuoka. O ką mano jis? Leiskite sau paeksperimentuoti su kitomis, jums mažiau žinomomis vertybėmis, nes jos, tos vertybės, įskaitant ir šeimą, sukurtos žmonėms. O ne žmonės sukurti toms vertybėms palaikyti.
O jūsų klausimą apie neryžtingą žmogų aš ignoruoju. Toks klausimas iš anksto nuvertina jūsų draugą, todėl leiskite sau jį gerbti, tik pažiūrėkite ir į save, ir į jį blaiviu žvilgsniu: kas kuo tiki?
Sėkmės ir blaivumo jums.
Olegas Lapinas
