Kai išdraugavome metus laiko, vis dar pas jį kompiuteryje, telefone rasdavau jo buvusiosios nuotraukų. Žinoma, dėl to labai pykdavomės, bet čia dar nieko. Kai man suėjo 19 metų, mes susituokėme, po truputį daugiau nei metu susilaukėme dukrytės.
Man buvo likusios 2 savaites iki gimdymo, kai jis grįžo namo girtas naktį ir nejuto, kaip iškrito jo telefonas lovoje, tas, kurio jis nebenaudojo, buvo padėtas į spintelę, o aš net nepastebėjau, kaip jis dingo. Ryte atsikėlusi aš jį radau ir labai nustebau, kodėl jis man reikalingas, telefonas buvo išjungtas.
Aš įsidėjau savo kortelę, įjungiau telefoną ir ant ekrano pamačiau jo buvusiosios nuogos nuotrauką. Po to perskaičiau žinutes, kad vienas kito labai pasiilgo, nori, geidžia ir t.t. Žinoma, mano reakcija buvo ne kokia, šaukiau, verkiau, daužiau jam per skruostą, net nemoku papasakoti savo visu išgyventų emocijų. Jis prisipažino, kad vieną kartą buvo su ja susitikęs, bet tarp jų nieko nebuvo, nes ji sirgo (tai yra menstruacijomis).
Jis maldavo, verkė, kad nepalikčiau jo. Nepalikau. Nors buvusioji labai daug metų nedavė mums ramybės, skambinėdavo, rašinėdavo, aiškindavo man, kad paleisčiau jį, kodėl tiek varžau ir t.t. O jis visada tai neigdavo, ką jinai čia nusišneka, ko nori, tegul atstoja ir t.t. Bet kai radau tą telefoną, supratau, kad visa tai buvo tik jo vaidyba.
Visa tai įvyko prieš 2 su puse metu, bet aš vis dar sapnuoju košmarus, kad jis su kita, kad mes skiriamės, baramės, esu ir gražiuoju pasakiusi jam, ką jaučiu ir ką išgyvenu, ir piktuoju išrėkusi, prisipažįstu, tikrai dažnai ir prikaišioju tai, vien todėl, kad aš kai paprašau jo atsakyti į man rūpimus klausimus ta tema, jis tiesiog pasako "nežinau" ir viskas tuo baigiasi.
Man taip spaudžia širdį, aš kai viską prisimenu, net nervinis drebulys pradeda krėsti visa kūną. Aš tiesiog esu įsitikinusi, kad jinai jam dar svarbi, kad jis tikrai neatsisakytų su ja susitikti, jei tik būtų galimybė, nors, ačiū Dievui, dabar jau daugiau nei metai, kaip yra atstojusi nebeskambina ir neberašinėja.
Su didžiausiais barniais kol prisiprašau, kad pasimylėtume, paskutiniu metu išvis šaukiame vienas ant kito, pradėjo erzinti visi poelgiai, žodžiai, viskas. Aš tiesiog kai viską prisimenu, atrodo, negaliu į jį žiūrėti, kaip jis taip galėjo padaryti, nes pasitikėjau juo aklai. Bet kai praeina pyktis, atrodo ,myliu ir noriu būti kartu.
Labai norėčiau eiti pas psichologą, bet bijau būti nesuprasta, tiek psichologo, tiek aplinkinių. Nei vienam iš artimųjų nenoriu to pasakoti, nes prasidės smerkimas ir t.t. kiek aš esu išgyvenusi per tuos beveik 5 metus, dar 10 lapu prirašyčiau istorijos, manau, netgi knygą išeitų parašyti.
Dar plius nuolatos pagaudavau, jog internete žiūrėdavo porno puslapius, pažinčių portaluose rašinėdavo merginoms, ant telefono ekrano užsideda visokių merginų foto. Dėl to irgi dažnai pykdavomės, ką ten pykdavomės – aš pasakydavau, ką galvoju, o jis kaip visada patyli ir tiek.
Ne vieną kartą klausiau, kodėl taip elgiesi, kas negerai, ar man pasikeisti, ar man kas negerai? Atsakymai visada tokie, mažute, nenusišnekėk, viskas tau gerai. Labai jau tokios išsilaksčiusios mano mintys, labai tikiuosi, kad atrašysite, suprasite ir patarsite. Kaip išgyventi, kaip apie tai negalvoti, o dar lenda ir tokių minčių, kad atsilyginti tuo pačiu, kad išduoti jį, kad jis suprastų, kaip aš jaučiausi, bet nemanau, kad tai būtų labai gera išeitis.
Nusivylusi savo vyru
Pataria psichologė Jūratė Selilienė
Ačiū, kad parašėte! Labai šaunu, kad jūs norite kreiptis į psichologą. Suprantu, kad jumyse kunkuliuoja daugybė įvairių jausmų (baimė, gėda...), turinčių įtakos apsisprendimui vykti ar ne, pas psichologą, tačiau specialistas ir yra tas žmogus, kuris nevertindamas ir nenuvertindamas gali padėti jums suprasti, ką jūs išgyvenate, kokie jūsų poreikiai ir norai, kas jus ir vyrą sieja, kaip su juo bendrauti, ką byloja jūsų sapnai ir panašiai.
Psichologas išlaiko konfidencialumą, t. y. ta informacija, kuria dalinsitės su juo, liks tik tarp jūsų. Nepamenu, kas yra pasakęs „Aš esu savo gyvenimo autorius. Deja, rašau tušinuku, todėl negaliu ištrinti padarytų klaidų, tačiau galiu išmokti su jomis gyventi...“. Kiekvienoje poroje yra dūmų (nesutarimų), tačiau esminis dalykas, kaip su iškilusiais sunkumais poros tvarkosi. Jūs abu turite savo gyvenimo patirtis, kurios lemia jūsų poelgius vienas kito atžvilgiu, todėl kartais reikia specialisto pagalbos, kad galėtumėte būti laimingi drauge arba atskirai.
Iš jūsų laiško norisi daryti prielaidą, kad judviejų su vyru santykiai buvo statomi ant netvirtų pamatų, t. y. dar neišgyventų tuo metu draugo skyrybų. Penkeri metai draugystės yra labai ilgas laiko tarpas. Išsiskyrimui, žaizdų užgijimui reikia laiko. Panašu, kad jo nebuvo. Atsiradote jo gyvenime jūs, o vyro širdis dar priklausė kitai.
Suprantu, kad jums buvo ir yra labai skaudu, kai radote žinutes, jog vyras su buvusia mergina vienas kito labai pasiilgo, nori ir geidžia. Tikriausiai pasijutote bejėgė, apgauta, išduota. Natūralu, kad jumyse dar daug skausmo, nuoskaudų, pykčio ant jo ir galimai ant savęs, kad nepastebėjote vyro netinkamo elgesio – „kai viską prisimenu, negaliu į jį žiūrėti, kaip jis taip galėjo padaryti“.
Toks jausmas, kad iki šiol dar vyrui esate neatleidusi. Ir tai labai skaudi jūsų gyvenimo patirtis, kurią, matyt, be psichologo ar psichoterapeuto pagalbos bus labai sunku išgyventi. Jūsų sapnai galimai byloja apie stiprų nesaugumo, nepasitikėjimo vyru, baimės jausmus. Ir tuo pačiu sapnai yra tarsi pagalba jums įveikti nuoskaudas – juose galite pasakyti daugiau, stipriau nei gyvenime.
Jumyse daug išgyvenimų, jausmų, todėl norisi, kad jūs kreiptumėtės į psichologą ar psichoterapeutą ir padėtumėte sau, sustiprintumėte save, įgautumėte daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos priimti konstruktyvius (teigiamas pasekmes turinčius) sprendimus. Nebūkite viena su savo jausmais, nes labai sunku vienai įžvelgti šviesą tunelio gale, atrasti stiprybės savyje, išeiti iš jus skaudinančios situacijos. Atminkite, kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro, bet dažnai žmogus ilgai su gailesčiu, skausmu, kančia žvelgia į uždarytas duris ir nemato tų, kurios atsidarė...
