Remiantis psichologijos profesoriaus Eli Finkelio iš Ilinojaus Northwestern universiteto įsitikinimu, paprasčiausiai esame pernelyg idealistiški. Jis mano, kad iš romantinių santykių tikimės per daug, todėl lūkesčius, jei tikimės realios realizacijos, būtina sumažinti, rašo „The Independent“.
„The All-Of-Nothing Marriage: How the Best Marriages Work“ knygos autorius E. Finkelis duodamas interviu leidiniui „The Atlantic“ mėgino paaiškinti, kodėl santuokos įsivaizdavimas pastaraisiais metais keitėsi, skatindamas kelti kur kas daugiau reikalavimų partneriui nei anksčiau. Jo teigimu, dėl didžiausių pastarojo šimtmečio visuomenės pokyčių vedybinio gyvenimo lūkesčių srityje atsirado papildomos įtampos, o situaciją dar labiau blogina kultūriniai pokyčiai.
Net jei mylime ir tiesiog dieviname savo antrąją pusę, kaip teigia E. Finkelis, neretai vadovaujamės mūsų dienomis itin gaju įsitikinimu, kad partneris būtinai turi mums padėti auginti save. Atsižvelgiant į šią tendenciją, aiškėja, kad neretai žmonės pageidauja naudotis partneriu siekdami savirealizacijos, nori, kad jiems būtų suteikiama proga pasijausti kompetentingais, ambicingais ir patraukliais žmonėmis. Dėl šios priežasties ryšys patiria per daug spaudimo.
„Šios knygos pagrindinė mintis ta, kad dėl besikeičiančio mūsų santuokinių lūkesčių pobūdžio šeimos išyra, o tai mus neabejotinai liūdina.“ – teigė autorius.
Anot E. Finkelio, negailestingas tokių idealistinių porų santykių vaikymasis kelia rimtą pavojų ryšio ilgalaikiškumui. Jis mano, kad iš gyvenimo partnerio turėtų būti reikalaujama mažiau. E. Finkelis patarė kokybiškai leisti laiką su antrąja puse, planuoti veiklas, padedančias užtikrinti, kad abu partneriai galėtų saugiai išreikšti savo lūkesčius, pasakyti, ko jie tikisi iš santykių.
E. Finkelio keliamos teorijos atitinka neseniai atlikto mokslinio tyrimo rezultatus. Tyrimas, kuriame dalyvavo 296 jauni suaugusieji, skirtas išanalizuoti nepatenkintų santykių lūkesčių padarinius. Nors dauguma tyrimo dalyvių buvo tik įžengę į trečiąją dešimtį ir nesusituokę, mokslininkai vis tik nustatė, kad didžioji dalis su santykiais susijusių lūkesčių realybės neatitinka. Kitaip tariant, šie asmenys jautėsi romantine prasme nepatenkinti.
