Pasirinkimo priežastys
Tokio neįprasto daugumai vyresnės kartos žmonių namų ūkio vedimo pasirinkimo priežastys yra įvairios. Viena galima pasakyti užtikrintai – tokio biudžeto atsiradimą lėmė bendras materialinės gerovės lygio pakilimas ir lyčių lygybė. Sunku įsivaizduoti atskirus biudžetus mūsų promočiučių šeimose, kuriose šeimą visiškai išlaikydavo šeimos galva, o žmona tvarkė namų ūkio reikalus ir augino vaikus. Arba skurdo sąlygomis, kai šeima ir taip vos galą su galu suduria. Taigi pakalbėkime apie priežastis.
„Oficiali” atskirų biudžetų priežastis – tai savo ekonominių interesų gynimas. Taigi, esminis žodis čia yra „gynimas”. Bet nuo ko jums reikia ginti savo pinigus ir savo nuosavybę? Išeina, kad iš pat pradžių tokiuose santykiuose vyrauja nepasitikėjimas. Toliau - dar daugiau.
Rimtų ketinimų nebuvimas
Atskiro biudžeto kaip namų ūkio vedimo formos pasirinkimas, byloja apie tai, kad vyras ar moteris neturi rimtų ketinimų partnerio atžvilgiu. Kaip sakoma, į nepatikimą verslą kapitalas neinvestuojamas. Taip pat ir šiuo atveju. Jei žmonės neperka bendrų daiktų, nesidalina tuo, ką uždirba, jie nesiruošia ilgai gyventi kartu.
Ne meilė - ne seilė
Jei žmonės nėra pasiruošę dalintis daiktais vienas su kitu, dovanoti dovanas, daryti vienas kitam įvairius „siurprizus”, kyla klausimas: ar jie vienas kitą myli? Galbūt jiems tiesiog yra patogu gyventi kartu, „vartotojiškai” patogu.
Iš pradžių bendro gyvenimo pradžioje kai kurie pasirenka atskirus biudžetus, galvodami „o vėliau pažiūrėsim, kaip bus…”. Tiesa, tai irgi byloja apie netikrumą, tam tikrą nepasitikėjimą ir rimtų ketinimų nebuvimą.
Egoizmas ir godumas
Inicijuoti atskirų biudžetų vedimą vyrus ir moteris paskatina egoizmas. Žmogus banaliai nenori dalintis tuo, ką turi. Tiesiog nenori.
Nepasitikėjimas partneriu
Dar viena atskirų biudžetų turėjimo priežastis – nepasitikėjimas partneriu. Sutuoktinis ar sutuoktinė banaliai netiki, kad jo ar jos partneris sugebės protingai leisti pinigus.
Bandymas užkirsti kelią išnaudojimui
Žinote, yra tokios poros, kuriose vienas dirba, imasi papildomo darbo, „sukasi kaip voverė rate”, o kitas nenori dirbti ir tiesiog leidžia pinigus. Dažniausiai pirmą kategorija atstovauja moterys, kurioms neužtenka „krauju uždirbtų” pinigų visų poreikių patenkinimui. Iš kitos pusės, XXI a. – Alfonsų epocha. Ir jų kasmet vis daugėja. Jie gyvena savo moterų namuose ir butuose, lėbauja jų sąskaita ir nesuka sau galvos, kaip uždirbti pinigų. Tokiu atveju „dirbančiajai” pusei nelieka nieko kito, kaip „užsukti” pinigų kranelį, apribojant prieigą prie finansinių resursų.
Lygybė turi būti lygi
Labiausiai stebina situacija šeimose, kuriose yra atskiri biudžetai, kur moterys ir toliau nemokamai atlieka savo „tradicines moteriškas” pareigas, tokias kaip: namų tvarkymas, valgio gaminimas, produktų pirkimas, rūbų skalbimas ir t.t. Be to, jos dar ir įneša tokią pat dalį, kaip ir vyrai, į „bendrą” katilą. Tampa iki ašarų graudu, kai moteris moka už produktus 50 proc., nors laikosi dietos ir beveik nieko nevalgo, kas yra perkama bendram stalui. Kokia jau čia lygybė? Kaip jūs manote?
Ką pasėsi, tą ir pjausi
Bet koks atskirų biudžetų turėjimas sąlygoja tai, kad sutuoktiniai būna nuolat vienas kitam skolingi. Pusę sumos už mokesčius už komunalines paslaugas, už produktus, už DVD diską…Aiškinimaisi dėl pinigų nulemia tai, kad vienas reikalauja iš kito pinigų už bilietą į kiną ar kavinėje išgertą kavos puodelį. Ir tai ne mitas, o realybė.
„Kai mes su Kostu einam į kavinę su savo draugais, jis tyliai už mane moka, - pasakoja Alma. - Turbūt, kad nebūtų gėda prieš pažįstamus. Bet, kai mes grįžtame namo, jis į bendrą taupyklę deda sumą, atskaičius tai, ką sumokėjo už mane kavinėje. Štai taip mes ir vaikštom, taip mes ir linksminamės. Aš dabar moku už paskaitas, noriu mokytis teisės, lankau anglų kalbos kursus, todėl pinigų turiu nedaug. Neturiu galimybės leisti pinigus atostogoms.
Nenori dėl manęs išlaidauti ir Kostas, kuris yra 8 metais vyresnis, seniai turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, butą ir neturi tokių kaip aš „globalių” investicijų į mokslą. Taigi, taip ir išeina, kad mes kenčiam gėdingą egzistavimą todėl, kad aš neturiu pinigų atostogoms, o Kostas nenori dėl manęs išleisti nei cento. Kai po to jis sako, kad myli mane, tiesiog ima juokas. Kokia jau ten meilė…”
Žinoma, teoriškai mintis apie atskirus biudžetus nėra jau tokia bloga, kaip kad taikoma praktikoje. Bet vien jau pats žodis „atskiras” byloja apie tai, kad jūs nesate dvi vieno dalelytės, dvi puselės. Bet gal mes senamadiški?
