Per nėštumą visiškai nenorėjau mylėtis, o tai nepatiko mano vyrui, jam seksas turi būti dažnas. Taip ir įvyko, atsidaviau, tiesa, su ašaromis akyse ir nebyliomis maldomis vaikeliui. Nuo to laiko mylėjimasis tapo atgrasus, dabar - tik žmonos pareiga. Kartą per kelis mėnesius - malonumas. Visiškai nejaučiu savo vyrui aistros, nors jis bučiuoja, glamonėja, o aš net negaliu jo priliesti, nemalonu.
Nežinau, ar aš tik viską per daug įprasminu, ar išties tai turėjo reikšmės tam, kas dabar vyksta. Apie tai kalbėjomės daugybę kartų, o rezultatas tas pats - aš nenoriu ir tik tai darau iš savo, kaip žmonos pareigos jausmo. Jis man sako, kad myli, o aš tik galiu mintyse šaukti "NEKENČIU TAVĘS". Bet ar tikrai jo nekenčiu?
Nežinau, kartais nekenčiu viso pasaulio, kuris mane supa... Jaučiu, jog manyje tvyranti neapykanta viskam tik didėja ir darosi visiškai nepakeliama net man pačiai...
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI NEAPYKANTA TAMPA STIPRESNĖ UŽ MEILĘ
Manau, kad iš tiesų jūsų situacija prasidėjo ne prieš dvejus metus, o gerokai anksčiau. Tada, kai jūs supratote, jog norite būti pirmiausia moteris-motina, o ne moteris-meilužė ar karjeros moteris.
Jūs rašote, kad vaikas buvo lauktas ir planuotas - vadinasi, jau iš anksto ruošėte save ne seksui, ne karjerai, o būtent šiam vaidmeniui - būti motina. Kai buvote nėščia ir įvyko „Tai“ – matyt turite omenyje seksą, - jūs „atsidavėte“, ir dar „su ašaromis akyse ir nebyliomis maldomis vaikeliui“.
Vadinasi, seksas jums jau iš anksto buvo ne dviejų žmonių žaidimas, ne siekis suteikti vienas kitam malonumą. Ne, tai buvo kažkoks neišvengiamas blogis, pirmiausia - „atsidavimas“ vyrui. Vaikui jūs greičiausiai irgi „atsiduodate“. Tik vyrui atsiduodate su vidine neapykanta ir kančia, o vaikui - su pasiaukojančia meile, prilygstančia religijai.
Taigi, situacija, mano akimis, yra tokia: jūs dar bręsdama lytiškai susikūrėte labai apibrėžtą, nekintama tapatybę, kurios svarbiausia dalis - atsiduoti meilėje vaikui, o vyrą priimti kaip agresorių, kurio agresiją reikia „atkentėti“.
Jūs nesate lytiškai šalta, kadangi kartais visgi pajaučiate malonumą lovoje. Nemanau, kad nekęstumėt viso pasaulio, kadangi rašote šį laišką. O jei rašote, vadinasi - pasitikite. Tačiau šiuo metu nekenčiate vyro, o galbūt ir savęs. Manau, jog neapykanta kyla iš prievartos ir nevilties. Taip nekęsti gali tik žmogus, darantis kažką per prievartą, ir apie šią prievartą negalintis prabilti garsiai.
Jūs neužduodate klausimų. Įsivaizduokime, kad užduodate, kad jūs ieškote pagalbos šioje situacijoje. Pradėti verta nuo įsivaizdavimo apie galimas pasekmes.
Kas laukia jūsų po keleto panašaus gyvenimo metų?
Labiausiai tikėtinas scenarijus yra toks. Jūsų vyras, ne pirmus metus matantis, jog seksas jums yra kančia, galiausiai ima mylėtis su jums vis rečiau ir rečiau. Jis nenori jaustis prievartautoju. Tačiau turėdamas aukštą seksualinį apetitą, jis susiranda kitą moterį arba turi moterų už pinigus. Tai žeidžia jūsų orumą, ir jūs iš pradžių tyliai kenčiate, po to pakeliate skandalą, Jūsų vaikas ima nekęsti tėvo. Situacija artėja prie skyrybų. Žinoma, tai tamsiausias variantas. O kaip jo išvengti?
Kaip jūs suprantate, šiai situacijai įtaką darote ir jūs, ir jūsų vyras. Vienas iš variantų - kad jūsų vyras sumažina savo lytinį apetitą nenueidamas „į šoną“. Jis tiesiog išmoksta valdyti save, kaip mokosi valdyti save vyrai kariuomenėje ar vienuolyne. Galbūt jis netgi tampa praktikuojančiu budistu ar jogu ir laikosi skaistybės, paveiktas populiarios šiais laikais ezoterinės literatūros bei sudalyvavęs ezoterinių praktikų centrų organizuojamame viename kitame seminare.
Nenustebkite: kai kurie žinomi pasaulio veikėjai, tarkime, garsus Indijos politikas Gandis savo šeimoje daug metų laikėsi „brahmačarios“ - skaistybės. Tiesa, ne visuomet sėkmingai, kaip seka iš jo dienoraščių. Tokiam žingsniui reikalingas didelis sąmoningumas, užsispyrimas ir kantrybė. O svarbiausia - kad vyras tikėtų, kad skaistybė turi prasmę. Indijoje tai paprasta, nes šalia „Meilės meno“ joje gausu kitokių tikėjimų, pateisinančių skaistybę. Lietuvoje, nepaisant oficialaus katalikiško tikėjimo, egzistuoja dviguba moralė, kurios nemaža dalis - laisvos pažintys, seksualumo reklama ir sekso komercija. Greičiausiai jūsų vyras tam neatsispirtų.
Imkime jūsų atsakomybės dalį. Ar gali moteris, atsiduodanti motinystei, pažadinti savyje aistrą konkrečiam žmogui ar seksualumą apskritai? Taip, tokių atvejų būna. Kartais moters seksualumas prabunda artėjant amžiaus viduriui. Kartais atsiranda mylintis su kitu partneriu. O kartais – po specialios, seksualumą ir meilę harmonizuojančios terapijos.
Netvirtinsiu, kad Lietuvoje galima lengvai rasti seksualinę terapiją, tačiau surasti psichologines seksualinių problemų priežastis, integruoti savyje įvairius moteriškus aspektus galima dalyvaujant užsienyje vykstančiuose seminaruose.
Galėčiau rekomenduoti jums, pavyzdžiui, taip vadinamą „Sexual Grounding“ terapinių seminarų ciklą, kurį veda patyrę terapeutai rusų kalba Ukrainoje ir apie kuriuos medžiagos galite rasti internete. Šie seminarai – apie mūsų ankstyvą vaikystę, apie santykius su tėčiu ir motina, apie santykius su savo kūnu. Taigi apie tai, kaip mes pasirenkame būsimą gyvenimo vaidmenį, ir kaip galėtumėt pasirinkti kitokį.
Kalbant apie ezoterinius seksualumą nagrinėjančius mokymus, jų taip pat yra - iš Indijos atkeliavusi Tantra bei iš Kinijos atėjusios daosų praktikos. Norėdama jūs visuomet rasite knygyne lietuvių kalba parašytų knygų, o internete - praktinių seminarų apie vieną ir kitą. Knygose aprašyti, o seminaruose praktikuojami konkretūs pratimai, kuriuos gali atlikti moteris - iš pradžių viena, po to - su savo partneriu, jei jis to nori. Pratimai susideda iš meditacijų, kvėpavimo bei tikslingo dėmesio sukaupimo į įvairias kūno vietas. Žinoma, tokioms praktikoms reikia jūsų noro. O kas gali jumyse pažadinti tokį norą?
Suvokimas, kad kartais mes patys užsidedame ant savo pečių kančios jungą. Smalsumas. Tikėjimas, kad kiekvienas žmogus vystosi, ir kad „motina“- tai tik vienas moters gyvenimo vaidmuo, tik vienas savotiškas „metų laikas“. Atradimai, atskleidžiantys mums, kad mes sukurti anaiptol ne kančiai, o džiaugsmui. Džiaugsmui mylėti ne tik širdimi, bet ir kūnu.
Jei jūs atsistosite į šį kelią - sėkmės jums.
Olegas Lapinas
