- Ar seksualinis potraukis su metais silpsta visiems?
Ypač jis silpnėję tose porose, kur santykiai paremti „susiliejimo“ principu. Kai tik pabundama iš „įsimylėjimo hipnozės“ – maždaug po dvejų bendro gyveni metų – seksualinis geismas ima slopti. Nuo tada, kai partneriai ima dalintis vienas su kitu bet kokia veikla, kalbėti apie viską, seksualinė trauka po truputį senka ir galų gale gali visiškai pradingti. Seksualumas nesuderinamas su savinimusi, laisvės netekimu, išskirtinumo reikalavimais. Ir priešingai. Pora, kurią sudaro dvi subrendusios asmenybės – iš tiesų autonominės – gali sėkmingai mėgautis visaverčiu seksualumu daugelį metų.
- Ar požiūrio keitimas gali turėti įtakos seksualumo išlaikymui? Kokį vaidmenį čia turi valia?
Mūsų valia nelabai ką gali pakeisti intymiuose santykiuose. Svarbu yra visai kas kita – tai, kiek dėmesio ir laiko jūs skiriate seksualiniams santykiams puoselėti. Ypač svarbu atrasti tą sritį, kurioje jūsų seksualinė trauka susiliečia su partnerio troškimais. Dažniausiai vyro seksualinis geismas stimuliuojamas vizualiai, o moters – per klausą. Moterys daug jautresnės balso tembrui, meilioms kalboms.
- Galbūt tam, kad sėkmingai kovotume su rutina, reikia paįvairinti seksualinius malonumus?
Iš tikrųjų svarbu ne tai, kokius žaidimus ar atrakcijas sugalvosite už miegamojo durų. Svarbiausia, kiek dėmesio skiriate partneriui, kiek jums brangūs šie santykiai. Kad seksas būtų malonus, svarbu neskubėti. Juk, kaip žinia, moteriai reikia daugiau laiko, kad seksualiai susijaudintų.
Be to, labai svarbu orgazmo nepadaryti lytinių santykių tikslu. Žinau ne vieną porą, kurie vaikydamiesi ir nesugebėdami jo pasiekti taip nusivylė vienas kitu, kad santykius ištiko krizė.
- Ar tiesa, kad visavertis seksualumas ir trauka nesuderinami su stresu?
Vyrai ir moterys reaguoja skirtingai. Kai vyras vakare grįžta namo, jam norisi nuo pečių nusimesti darbų naštą, todėl jo reflektyvus noras – pasimylėti, kad galėtų atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius ir darbą.
Jo libido ir geismas nerungtyniaująs su kasdieniais darbais. Kadangi jo seksualumas yra impulsyvus, vyras gali susikoncentruoti tik į jį ir pamiršti išorinius dirgiklius. Tuo tarpu moterims viskas atvirkščiai. Dienos darbai ir rūpesčiai, konfliktai, pyktis – visa tai kaip reikiant konkuruoja su jos libido.
- O seksualinė laisvė gali vėl įžiebti prigesusį geismą?
Šis „vaistas“ tinka ne visoms poroms. Kiekviena pora pasirenka savo intymius „žaidimus“ – tuos, kuriuos padiktuoja jų fantazija. Pavyzdžiui, jeigu pora norėdama paįvairinti seksualinį gyvenimą eina į svingerių vakarėlius, devynis iš dešimties atvejų tai yra vyro iniciatyva. Moterys gi sutinka, nes yra įpratusios paklūsti partneriui, bijo jam atsakyti. Anksčiau ar vėliau tai atsiliepia poros santykiams.
- Kas žudo geismą?
Pavyzdžiui, egoizmas. Šiuolaikinės moterys ne viduramžių damos. Jos pažįsta savo seksualumą, žino kūno poreikius. Joms reikia dėmesingų partnerių. Dialogo nebuvimas taip pat slopina seksualinę trauką.
Žlugdyti libido gali ir pasyvumas. Vargu ar seksualumo aukštumas pasieks kompleksuoti žmonės, besigėdijantys savęs ir savo kūno, nesirūpinantys savimi ir seksu užsiimantys tik dėl to, kad neprarastų partnerio. jausmas, kad nesame nusipelnę būti mylimi – viena didžiausių kliūčių, trukdančių abiem mėgautis intymiais santykiais. Kad santykiai būtų visaverčiai, reikia būti smalsiems, ieškoti naujų malonumo oazių, būti iniciatyviems.
- Gal yra kokių nors patikrintų būdų, kaip išlaikyti seksualinę trauką „topų“ viršūnėse?
Yra abėcėlinė taisyklė, kurią visada pravartu priminti: seksualinių santykių kokybė priklauso nuo jausmų! Kad sugrąžintų poros, kurios santykiams iškilo grėsmė, seksualinę trauką specialistai netaiko jokių techninių metodų, skatinančių libido. Jie tik numato kelius, kuriais sugrįžta poros įsimylėjimą jausmas. Partneriai patys turi pasistengti, kad vėl pasijaustų kaip santykių pradžioje, kai nuo vieno mylimojo žvilgsnio pilve imdavo skraidžioti drugeliai. Nuo jausmų!
