Per visą istoriją, geografiją ir kultūrą driekiasi pasakojimai apie romantišką meilę. Žmonės skirtingai ją suvokia, ji kiek skirtingai traktuojama įvairiose visuomenėje, tačiau tai nekeičia fakto – kad dalykas, vadinamas „meile“, egzistuoja mituose, legendose, dainose, šokiuose, operose, simfonijose, be to, kaip matyti iš archeologinių radinių, egzistavo ir gilioje senovėje. Meilė – visur ir ji reali, kad ir ką sakytų cinikai.
Meilė mums asocijuojasi su širdimi, tačiau mokslas rodo, kad ji labiau susijusi su smegenyse vykstančiais procesais, rašoma portale „shape.com“.
Biologinės antropologijos šakos atstovė, žmonių elgesio tyrėja, rašytoja, mokslų daktarė Helen Fisher užsibrėžė tikslą perprasti meilės sąsają su smegenimis. Ji pirmoji atliko žmonėms magnetinio rezonanso tomografiją, norėdama patyrinėti, kas vyksta neurologiniu lygmeniu, kai žmogus yra įsimylėjęs.
Ji su tyrėjų komanda padarė nepaprastai įdomių atradimų. Smalsu, kas gi vyksta smegenyse įsimylėjus? Pasiskaitykite apie H. Fisher atradimus:
Įsimylėjimo mokslas
Galbūt atrodo, kad įsimylėjimas neatsiejamas nuo tam tikros schemos: pirmas žingsnis – pasimatymas, antras etapas – fizinis kontaktas ir t. t. Tačiau viskas klostosi ne taip.
„Mes įsimylime žmones, esant tam tikroms aplinkybėms, – teigia H. Fisher. – Įsimylime žmones iš panašios aplinkos, socioekonominės klasės, tuos, su kuriais sutampa vertybės, siekiai, požiūriai ir net reprodukciniai tikslai.“
Žinoma, pasak tyrėjos, galite įeiti į patalpą, kurioje visi žmonės atitiks šiuos pagrindinius kriterijus, bet jūs nė vieno iš jų neįsimylėsite iš pirmo žvilgsnio ar priešingai. Taip yra todėl, kad svarbu ne tik bendri dalykai, bet ir žmogaus asmenybė. O štai čia įsijungia smegenys.
H. Fisher tyrimo su smegenų magnetinio rezonanso tomografu metu dalyviams parodė jų mylimo žmogaus nuotrauką, suaktyvėjo ventralinė smegenų padangtė (ang. ventral tegmental area). Šioje smegenų dalyje gaminasi dopaminas – natūralus stimuliantas, kuris perduoda dopaminą į kitas smegenų sritis, aiškino tyrėja.
Dopaminas atlieka savo funkciją – skatina malonias, teigiamas mintis ir jausmus. Būtent dopamino išsiskyrimas skatina būti šalia mylimo žmogaus, sužadina pasiilgimą ir mintis apie tą žmogų, kai jo nėra šalia, sukelia tą stiprų jausmą, kuris siejamas su romantine meile.
„Ši smegenų gamykla [ventralinė smegenų padangtė] įdomi tuo, kad ji randasi gerokai žemiau smegenų žievės, kuri atsakinga už mąstymo procesus... ji – prie srities, kuri atsakinga už troškulį ir alkį, – teigė H. Fisher. – Alkis ir troškulys yra baziniai poreikiai, kurie palaiko mūsų gyvybę, faktas, kad romantinės meilės jausmai yra toje pačioje smegenų srityje, rodo, kad meilė – ne sąmoningas, o veikiau bazinis poreikis, kuris skatina ieškoti partnerio, beprotiškai įsimylėti ir siunčia jūsų DNR į ateitį.“
Anot H. Fisher, meilė įprastai laikoma saldžiu, sentimentaliu jausmu, tačiau ji – išlikimo mechanizmas: „Tai vidinis impulsas, ne emocija. Su šiuo impulsu susiję daug jausmų – pavydas, kaltė, nerimas, prisiminimai, mintys, ir vis dėlto būtent prieš milijonus metų atsiradusi paskata poruotis lemia tai, kad sukoncentruojate poravimosi energiją į vieną žmogų.
Jei kada buvote įsimylėję, jums pažįstama toji savijauta: dilgčiojimas pilve, džiūvanti burna, besidaužanti širdis ir nervingas džiaugsmas. Dopaminas skatina motyvaciją, troškimą, teikia energijos nemiegoti iki ryto, kalbėtis su mylimu žmogumi, o norepinefrinas (pagrindinis neuromediatorius, siejamas su simpatine nervų sistema, vadinamuoju „bėk arba pulk“ impulsu) atsakingas už kitokius kūno pojūčius, aiškina H. Fisher. Norepinefrinas spartina širdies plakimą, didina kraujospūdį ir cukraus lygį kraujyje (kad organizmas gautų daugiau energijos), žadina, stiprina koncentraciją, gerina atmintį. Didelis norepinefrino kiekis gali sukelti euforiją ir hiperaktyvumą. Ne, jūs nefantazuoja, smegenys iš tiesų skatina jūsų širdį plakti smarkiau.
Per kiek laiko įsimylime?
Neabejotinai teko girdėti apie meilę iš pirmo žvilgsnio, kita vertus, yra nemažai žmonių, kurie būna pažįstami ilgus metus ir staiga pajunta vienas kitam švelnius jausmus. Natūraliai kyla klausimas: per kiek laiko įsimylime?
Atsakymas paprastas – būna įvairiai. Pasak H. Fisher, galima įsimylėti akimirksniu. Ji šešiolika metų buvo pažinčių svetainės „Match.com“ patarėja, atliko nemažai tyrimų ir padarė išvadą, kad 50 proc. žmonių tiki meile iš pirmo žvilgsnio. 2017 m. JAV atliktas tyrimas „Match Singles“ parodė – 34 proc. žmonių teigia patyrę meilę iš pirmo žvilgsnio.
„Tai – pagrindinė smegenų funkcija, – aiškino tyrėja. – Akimirksniu išsigąstama, per akimirką apima pyktis ar pasibjaurėjimas, akimirksniu pajuntamas džiaugsmas, įsimylėti irgi galima akimirksniu; kad atsirastų prisirišimas, reikia laiko, o smegenų schemos (dopaminas, norepinefrinas ir poravimosi instinktas) gali akimirksniu suveikti.“
Taip būna vieniems žmonėms, kitiems meilė formuojasi palaipsniui. Emociškai ir psichiškai meilei nusiteikę žmonės (net jei jie to nesuvokia) yra labiau linkę įsimylėti nei tie, kurie atsiriboję apskritai nuo minčių apie įsimylėjimą. Būti pasirengusiam rizikuoti ir įsimylėti ne visiems norisi (juk meilė neatsiejama nuo išsiskyrimo rizikos).
Ir vis dėlto, apytikriai per kiek laiko įsimylime?
2011 m. leidinyje „Journal of Personality and Social Psychology“ buvo aprašytas tyrimas su paskutinio kurso studentais, kuris atskleidė: naujų santykių pradžioje vyrai galvoja apie prisipažinimą meilėje 97 dienas (kiek ilgiau nei tris mėnesius), o moterys apie tai galvoja 149 dienas (apie penkis mėnesius). Mintys apie ištartus žodžius „aš tave myliu“ yra kas kita, nei tai jaustis, ypač turint omenyje įvairius socialinius veiksnius, turinčius įtakos supratimui, ar išsakyti meilę priimtina, ar nepriimtina (pvz., nenusiųsk per anksti žinutės su tekstu „aš tave myliu“, „pirmas neprisipažink meilėje“ ir t. t.).
Jei nėra vieno atsakymo, per kiek laiko įsimylime, ar kaip nors įmanoma padaryti tam įtakos?
Iš tiesų yra būdų, kaip paspartinti įsimylėjimo procesą ar bent pamėginti tai padaryti, jei toks jūsų tikslas.
„Romantinę meilę skatina smegenyse gaminamas dopaminas; jei norite paskatinti dopamino gamybą, veikite kažką naujo, – aiškina H. Fisher. – Kartu veikiant ką nors naujo, smegenyse gaminsis daugiau dopamino, tai gali pastūmėti jus greičiau pamilti.“
H. Fisher pataria vykti į keliones, drauge išbandyti ką nors naujo, neapsiriboti tradiciniais pasimatymų scenarijais. Nuotykiai, naujovės suteiks džiaugsmo, malonumo ir gaminsis dopaminas. Smegenys vis labiau įpras prie dopamino, o jūs vis labiau prisirišite prie žmogaus, su kuriuo leidžiate laiką. Būtent dėl šios priežasties įsimylėjimas prilyginamas kokaino poveikiui – veikia tos pačios smegenų cheminės medžiagos, aktyvuojamos tos pačios smegenų schemos.
Seksas taip pat skatina dopamino gamybą. „Genitalijų stimuliavimas aktyvina dopamino gamybos sistemą smegenyse ir taip duodamas stimulas įsimylėti... orgazmas gali sukelti stiprų prisirišimą (apsikabinimai irgi skatina dopamino gamybą). Prisiminkime ir oksitociną, kuris vadinamas meilės arba prisirišimo hormonu, – seksualinių veiklų metu jo irgi gaminasi“, – teigė mokslininkė.
Gali susidaryti įspūdis, kad gana lengva susirasti žmogų, kuris biologiniu ir evoliuciniu požiūriu tinka į partnerius, ir staiga įsimylėti. Kita vertus, jei teko vaikščioti į daugybę pasimatymų, patirti santykius be perspektyvų, žinote – ne taip lengva atrasti žmogų, kuris įžiebtų kibirkštis.
Ne mažiau svarbu rasti žmogų, kuris tinka jūsų „meilės žemėlapiui“, kaip tai vadina H. Fisher. Augant, įgyjant gyvenimiškos patirties, einant į pasimatymus, susiformuoja suvokimas, ko ieškote ir kas jums nepatinka; daug žmonių netgi yra susidarę patinkančių ir nepageidaujamų partnerio savybių sąrašą. Jei sutinkate žmogų, kuris tinka į jūsų meilės žemėlapį, net jei tai įvyksta netikėtai, specialiai neieškant, tai gali būti šansas įsimylėti greitai, ko nebūtų, jei žmogus netiktų į jūsų meilės žemėlapį. Arba meilė įsižiebtų palengva – palaipsniui pažįstant žmogų.
„Kalbant apie meilę, smegenų sistema gali aktyvuotis per kelias sekundes arba per kelis mėnesius, kelerius metus, – aiškino H. Fisher. – Ji – lyg mieganti katė, nežinai, kada pabus."
Štai todėl žmonės būna draugai daug metų, ir staiga vieną dieną tarp jų įsižiebia meilė. Bet apskritai, H. Fisher teigimu, nėra aišku, kodėl ar kaip vėliau santykiuose atsiranda meilė, tad nepuoselėkite minties, kad bičiulis staiga jus įsimylės.
Kas gi yra meilė?
Savo paskaitose H. Fisher vadina meilę „didžiausia gyvenimo dovana“, ir tai – teisybė. Net tie, kurie patyrė nelaimingą meilę, vėl norės pamilti, jei tik atsiras žmogus, kuris jaudrins jų smegenis, fantaziją ir kels jaudulio šiurpuliukus pilve.
Kadangi žmonės myli skirtinai ir meilė kiekvienam reiškia skirtingą dalyką, nėra vieno būdo nusakyti, ką reiškia mylėti – lygiai taip nėra stebuklingos formulės paskaičiuoti, per kiek laiko įsimylima, ar formulės, kuri paskaičiuotų, ką jums patartina įsimylėti.
„Meilę žmonės supranta skirtingai, jos supratimas skiriasi ir įvairiose kultūrose, – teigė H. Fisher. – Vieniems tai reiškia, kad jie jaučiasi saugūs, kad turi atsakomybę, kad ra finansiškai saugūs ar kad nuo šiol įeina į tam tikrą grupę.“
Tiesa, H. Fisher nurodo kelis esminius romantinės meilės bruožus. Pavyzdžiui, pamiltas žmogus jums pasidaro ypatingas, taip pat ir viskas, kas su juo susiję, tampa ypatinga – pradedant jo vairuojamu automobiliu, būstu, mėgstama muzika ir t. t. O jums ta meilė pasidaro pats svarbiausias dalykas.
„Tiriant smegenų magnetinio rezonanso tomografu, tiriamųjų klausėme, kokie mylimo žmogaus bruožai nepatinka, tačiau jie praleido šį punktą ir susikoncentravo vien į tai, kuo jiems patinka mylimas žmogus, – pasakojo H. Fisher. – Tai – pozityvios iliuzijos, gebėjimas neakcentuoti negatyvo ir susitelkti tik į pozityvą.“
Kai įsimylime, smegenyse suaktyvėja su priklausomybėmis susiję centrai. Stiprėja seksualinis geismas, nes dopaminas didina testosterono kiekį, šis hormonas svarbus libido. Įsimylėjimas susijęs su pavydu, su emocinės bendrystės troškimu, su viską nustelbiančiu galvojimu apie tą žmogų, su intensyvia motyvacija kuo dažniau būti su tuo žmogumi.
Pasak H. Fisher, būtent dėl aktyvios smegenų veiklos meilė – tarsi savanoriškas karščiavimas.
Kaip poetiškai viename savo pranešime yra sakiusi H. Fisher, „nė vienas neištrūksta gyvas iš meilės santykių. Kai žmogus įsimyli, jį apima euforija, jis pasijunta pasaulio valdovu, auksinio puodo laimėtoju. Smegenų sistemą, kuri ir skatina visus šiuos jausmus, yra išskirtinai svarbi – ne vien rūšies išlikimui (bent jau evoliuciniu požiūriu), bet ir dėl to, kad tai – išskirtinai graži žmogiška patirtis. Vėlgi H. Fisher žodžiai: „Pasaulis be meilės būtų negyvas.“ Argi galima su tuo nesutikti?
