Tą lemtingą vakarą turėjau susitikti su draugais vietinėje kavinaitėje, kurios savininkas – mano pažįstamas. Baigusi darbą, grįžau namo susiruošti ir „pasigražinti“ prieš susitinkant su draugais. Apsisukau greičiau nei tikėjausi, tad anksčiau už visus nuėjau į sutartą kavinaitę, kurioje ir pavakarieniavau. Deja.... draugai taip ir neatėjo.... vadinamas apšilimas prieš vakaro veiksmą prasidėjo ir baigėsi net neįpusėjęs. Pamaniau sau, tiek to, pasigražinau ne tam, kad ateičiau pavakarieniauti ir grįžčiau namo nieko nepešusi, tad pasilikau.
Neužilgo atėjo mano senokai matyta draugė ir pasiūlė prisijungti prie jų, jei niekas neateis. Ilgai nedvejojusi prisijungiau. Ir tai buvo lemtinga akimirka. Kai jau nieko nebelaukiau, JIS buvo čia. JIS sėdėjo prieš mane. Abiejų žvilgsniai vis susitikdavo, jaučiau kaip virpa mano širdis. JO šypsena tiesiog kerinti, akys blizgėjo tarsi deimantas. O vis bandydama „pagauti“ jo žvilgsnį, jaučiausi neįprastai drovi ir kukli, nors tikrai nepasižymiu kuklumu. Vakarui pasibaigus visi pasukome savais keliais.
To vakaro negalėjau niekaip pamiršti, JIS vis buvo mano mintyse, užsimerkusi vis regėjau JĮ, tas blizgančias akis, kerinčią šypseną. Deja, tą vakarą apart akių kontakto daugiau nieko nebuvo. Nepaprašė JIS nei mano el. pašto, nei telefono numerio.
Pamaniau, kad tai tebuvo lengvas flirtas JAM, tačiau mano vidinis „aš“ ramiai negalėjo būti. Tad susiradau JĮ socialiniame tinkle ir parašiau. Kelias dienas susirašinėjome socialiniame tinkle, vėliau apsikeitėm numeriais.
Paaiškėjo, kad JIS yra mane matęs anksčiau, kad aš esu JĮ aptarnavusi kavinėje, kurioje dirbau ir jau tada aš JAM pradėjau patikti (pasirodo tikrai meilė eina per skrandį :D).
Po poros savaičių susitarėm susitikti. Kai atėjo laikas susitikti, aš visa virpėjau, pilve skraidė drugeliai, o JIS atrodė toks pasitikintis savimi. JIS apkabino mane pasisveikindamas, o aš nesusilaikiusi JĮ pabučiavau. Žinoma, JIS to nesitikėjo, tačiau visas nušvito iš laimės.
Taip užsimezgė mūsų romanas. Prasidėjo pasimatymai, išsiplieskė meilė. Vėliau pradėjom kartu gyventi ir jis man pasipiršo. Dabar esame laimingi, mylintys vienas kitą ir... ir jau beveik metai kaip vedę.
Meilės nerandančios ir ieškančios sielos – nesistenkite ieškoti ir meilė pati Jus suras!
S.
********************
Kviečiame dalyvauti konkurse „Mano vasaros meilė“ ir aprašyti savo meilės nuotykį, likusį tik prisiminimuose ar pavirtusį gražiais santykiais.
Savo istorijas, parašytas taisyklinga lietuvių kalba, siųskite el. paštu gyvenimas@delfi.lt iki liepos 6 dienos.
