Anksčiau frigidiškomis buvo vadinamos moterys, kurioms glamonės ar lytinis aktas neteikdavo malonumo, kurios niekad negalėdavo patirti orgazmo, nors seksualinės technikos požiūriu lytinis aktas atliekamas taisyklingai.

Manyta, kad tokios moterys šaltos iš prigimties. Tačiau naujausi seksologijos tyrimai parodė, kad frigidiškumas gali būti pirminis ir antrinis. Pastarąjį sukelia įvairūs išoriniai veiksniai: lyties organų ligos, įvairios seksualinės disharmonijos formos ir pan.

Tačiau bene dažniausia priežastis - grubus vyro elgesys, ypač pirmaisiais intymaus gyvenimo kartais.

Gydant ir pašalinus išorines frigidiškumo priežastis, moteris pradeda normaliai reaguoti į seksualinius dirgiklius, jausti lytinį pasitenkinimą. Lytiškai brandžios moters tikrąjį frigidiškumą gali sukelti hormoniniai sutrikimai, moters nesuvokti homoseksualiniai polinkiai, auklėjimo klaidos, kai mergaitei įteigiama, kad lytiniai santykiai nuodėmingi ir “nešvarūs”. Tačiau, jei moteris niekada nepatyrė orgazmo per lytinį aktą, bet gali patirti orgazmą masturbuodamasi arba per sapną, ji nelaikoma frigidiška.

Šaltos moterys dėl frigidiškumo dažniausiai nejaučia nepatogumų, nes joms atrodo, kad lytinis gyvenimas kitoks ir negali būti. Paprastai šioms moterims būdingas labai stiprus gėdos jausmas, kuris ne tik trikdo seksualinį gyvenimą, bet ir sulaiko nuo seksualinių problemų aptarimo su savo partneriu. Norėdamos išvengti seksualinių santykių, jos sugalvoja daugybę pasiteisinimų: skauda galvą, prasta nuotaika, pervargusi ir t.t.

Dažnai moterys ir pačios tiki, kad tai tikrosios priežastys, o ne būdas išvengti nemalonios ir varginančios lytinės “prievolės”. Kadangi daugelis moterų nežino, jog frigidiškumas yra tam tikras funkcinis sutrikimas, kurį galima išgydyti, retai pačios kreipiasi medicininės pagalbos. Todėl ir nėra tikslių duomenų, kaip plačiai šis reiškinys paplitęs.