Akys laikomos mūsų vidinės būsenos veidrodžiu. Šv. Augustinas yra sakęs, kad „akys – tai langai į sielą“; R. Dekartas teigė, kad nėra aistros, kurios negalėtų išreikšti akys. Beje, tyrimai rodo, kad dideles akis turinčius žmones mes laikome sąžiningesniais (paprastai didelės akys būdingos gražiems ir vaikiškų veidų žmonėms).

Akys yra labai svarbi mūsų išvaizdos dalis – tokia svarbi, kad norėdami nuslėpti savo tapatybę nuotraukoje, mes užtušuojame akis. Emocinis žvilgsnio reikšmingumas atsispindi ir prietare, kad mus gali „nužiūrėti bloga akis“. Nuotakos irgi dažnai pridengia veidą šydu. O štai nusikaltėliai, norėdami nuslėpti savo kėslus, dažnai slepiasi po tamsiais akiniais.

Ispanų mąstytojas Salvadoras de Madariaga rašė: „Jei mūsų akys skrostų kaip rentgenas, ar informacija apie realybę, kurią jos mums suteiktų, būtų objektyvesnė, tikslesnė, išsamesnė, gilesnė?" Tada jis atsakė: „Taip ir ne. Graži jauna moteris mums atrodytų kaip vaikščiojantis skeletas. Mes gautume informacijos, kurią mūsų akys nuo mūsų slepia – informacijos apie kaulus, bet niekada nesužinotume, kaip atrodo jos veidas, kojos, rankos ir krūtys, kokios spalvos jos akys.

Jei mūsų akys būtų kaip rentgenas, mes sakytume, kad medis – tai vertikali srovė, kylanti iš žemės, ir kad atsitrenkę į šią srovę įsistatytume guzą kaktoje.“ Rentgeno tipo regėjimui trūksta emocinio reikšmingumo. Taip suvokiamas pasaulis būtų nuobodus ir neskatintų mūsų veikti bei bandyti suprasti savo aplinką. Tuo tarpu emocinis regėjimas leidžia mums grožėtis nuostabiais spalvingais kalnais ir slėniais. Svarbus ne tik estetinis vaizdas; emocinis aspektas mums leidžia geriau suvokti savo aplinką.

Tyrimai rodo, kad per pirmąjį susitikimą moterys yra linkusios žiūrėti vyrams į akis, o vyrai iš pradžių apžiūri moterų kūnus. Kūnas sukelia seksualinę aistrą, o akys, kaip daugelis mano, atspindi žmogaus charakterį.

Dar vienas reikšmingos regėjimo prigimties požymis išryškėja tuomet, kai mums gėda – tokiais atvejais mes instinktyviai užsidengiame akis ar net pabėgame. Biblijoje rašoma, kad iki tol, kol Ieva davė Adomui obuolį, gėda neegzistavo; ji atsirado tik tada, kai jie suvalgė obuolį ir išvydo esantys nuogi. Jie slėpėsi nuo Dievo, nes jiems buvo gėda. Kai mums gėda, mes irgi trokštame tapti nematomi.

Žvilgsnį nukreipiame ir tada, kai norime išvengti nepageidaujamo intymumo, pavyzdžiui, kai žmogus prieina prie mūsų arčiau, nei mums priimtina, ar kai pokalbis pasisuka per daug intymia linkme. Ilgas akių kontaktas tarp dviejų lyčių gali būti suprantamas kaip per daug intymus ar įkyrus. Mes tarsi vengiame per savo akis parodyti savo sielą. Gyvūnai į tokį žvilgsnį dažnai reaguoja agresyviai arba patys tai daro, kai nori išgąsdinti priešą ar pademonstruoti savo pranašumą. Viena galimų akių kontakto nutraukimo funkcijų yra neleisti atskleisti mūsų vidinės būsenos ar bent jau padaryti taip, kad ją nustatyti būtų sunkiau.

Akių kontakto mes siekiame tada, kai norime atskleisti savo požiūrį ir vertybes. Žmonės, kurie labai myli vienas kitą, praleidžia daugiau laiko žiūrėdami vienas kitam į akis nei tie, kurie myli mažiau (dėl nežinomos priežasties moterys į vyrus žiūri ilgiau ir dažniau nei vyrai į moteris).

Tai nereiškia, kad meilė išreiškiama žiūrint vienas kitam į akis, bet toks reikšmingas žiūrėjimas gali vesti į meilę ar ją sustiprinti. Susan Anthony teigia, kad gyvenime veiksmai pasako daugiau nei žodžiai, o meilėje daugiau nei žodžiai pasako akys. Tad akys, o ne genitalijos ar širdis yra svarbiausias meilės organas, kuriuo mes išreiškiame savo emocijas. Nenuostabu, kad būtent iš akių mums byra ašaros, kai esame susijaudinę.

Meilės kupinas žvilgsnis atsiranda ne todėl, kad mus užburia gražūs veido bruožai, bet todėl, kad žinome, jog tas žmogus mus irgi myli. Tai tarsi patvirtinimas, kurį mes norime pamatyti dar ir dar kartą. Štai kaip viena mylinti moteris apibūdina savo vyro žvilgsnį: „Jo alkanos akys perveria mane kiaurai, ir aš imu drebėti ir jo trokšti; kai jį užplūsta meilė, jo miglotos akys primena ankstyvo ryto rasą; kai aš jam atrodau labai graži, jo akys tampa šviesesnės, ir jose atsispindi rūpestis bei meilė.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (275)