Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi. Istoriniai šaltiniai teigia, kad tuomet 30 metų skirtumas tarp vyro ir moters poroje buvo įprastas reiškinys. Dažnu atveju galėjo atrodyti, kad vyras moteriai gali tikti kaip tėvas, o kartais net kaip senelis. Taip buvo todėl, kad rūpestis šeima buvo ypatinga atsakomybė.
Tik tuomet, kai vyras būdavo finansiškai apsirūpinęs ir turėdavo teigiamą visuomenės įvaizdį, priimdavo sprendimą kurti rimtus ilgalaikius santykius bei tuoktis. Tuomet vyrai rinkdavosi jaunesnes moteris, kurios galėdavo pagimdyti sveikus vaikus. Tad tuo metu kuriant šeimą buvo atsižvelgiama ne į amžiaus panašumą, o į vyro savarankiškumą ir moters sveikatą bei šeimyninius gebėjimus.
Žvelgdamas į amžiaus skirtumą tarp vyro ir moters pastebiu tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Galiu drąsiai teigti, kad subrendusį vyrą žavi moters grožis, pasitikėjimas savimi, džiaugsmas gyvenimu bei jaunatviškumas. Tad, tokios moters pašonėje subrendęs vyresnio amžiaus vyras jaučiasi esantis sveikesnis bei jaunesnis. Svarbu paminėti, kad vyresnio amžiaus vyrui visuomeninis statusas ir bendravimo sugebėjimai yra privalumas.
Šios savybės dažniausiai pakeri jaunesnes moteris. Taip pat tokias moteris keri vyrų intelektas, gyvenimiška patirtis, finansinė nepriklausomybė. Manau, daugeliu atveju moteris savo išrinktajame gali matyti tėvo paveikslą, ypač tuomet, kai amžiaus skirtumas tarp porų 30 metų ir daugiau. Toks vaidmenų perkėlimas galimas ir esant mažesniam amžiaus skirtumui. Bet ar tai blogai? Manau, kad ne. Blogai būtų tuomet, kai toks moters pasirinkimas darytų ją nelaimingą. Kuomet po tuo slėptųsi gilūs psichologiniai bei emociniai sunkumai.
Atrodytų, sąjunga tokioje poroje turėtų būti ideali: partneriai atitiko tarytum “kirvis kotą”. Grožis ir protas, branda ir jaunatviškas maksimalizmas, patirtis ir svajonės – kartu sudaro nuostabų paveikslą. Tačiau ne viskas yra taip paprasta. Yra galybė aspektų, kurie gali sugriauti nuostabią tokių žmonių ateitį. Tad kodėl šiais laikais poros, kurių amžiaus skirtumas 15 metų arba daugiau, stengiasi būti kartu?
Jeigu subrendęs vyras stengiasi sau rasti tik jauną antrąją pusę, gali būti vienas iš išvardintų motyvų:
Jis konkuruoja su savo draugais (pas kurį draugė jaunesnė - tas laimėtojas, stipresnis ir geresnis patinas);
Vyras infantilus. Jis nori susieti savo gyvenimą su jauna moterimi tikėdamasis, kad ji jam nuolatos nusileis ir jis galės ją kontroliuoti (jeigu moteris jaunesnė 10 metų, ją priversti nusileisti vyrui yra daug sudėtingiau);
Vyras nori “nulipdyti” sau idealią moterį, perauklėdamas ją;
Šalia jaunos žmonos vyras jaučiasi sveikesnis ir jaunesnis.
Tie patys motyvai gali būti ir pas vyresnę moterį. Anot statistikos, yra padažnėjusios santuokos, kuomet keliais dešimtmečiais moteris yra vyresnė už vyrą. Tokiu atveju visuomenėje plinta stereotipai, kad vyras “užsimanė” pabūti moters sūnaus vaidmenyje arba išnaudoja partnerę dėl savanaudiškų, dažniausiai finansinių paskatų. Moteris yra kaltinama infantilumu, poreikiu atjaunėti jauno vaikino sąskaita, paslėpti sparčiai artėjančios senatvės požymius.
Tokioms poros yra sudėtinga išlaikyti tvirtus santykius. Iš vienos pusės, pora gali susidurti su sunkumu, kad moteris negalės pagimdyti vaiko savo “jaunuoliui”. Iš kitos pusės, moteris gali jausti didėjantį diskomfortą dėl to, kad po truputį ji tampa vis mažiau žavi ir seksuali, kai tuo tarpu jaunuolis savo žavumą ir seksualumą išlaiko ilgesnį laiko tarpą. Baimė, kad ji gali likti viena, moterį gali paversti kraštutinai pavydžia, nepatiklia ar net isteriška.
Kas gi nutinka, kuomet abu partneriai visiškai neįsisąmonina užslėptų santykių motyvų?
Aišku, perauklėti kitą žmogų yra praktiškai neįmanoma. To daryti ir nerekomenduočiau. Kelti savo savivertę antrosios pusės dėka taip pat nėra tinkamas būdas. Pasitikėjimas savimi turėtų kilti iš savęs. Jauna žmona gali pykti ant vyro todėl, kad jis nesilanko su ja klubuose ar vakarėliuose, o vyras gali stengtis perauklėti savo žmoną, darydamas ją “protingesne”. Psichologiškai bei emociškai subrendusiam vyrui ar moteriai bus jaukiau ir įdomiau, jeigu amžiaus skirtumas tarp jų būtų iki šešerių metų. Tokiu atveju porą sies daugiau bendrų temų, pomėgių, artimesnė gyvenimiškoji pozicija ir patirtis.
Kalbant apie seksualinį suderinamumą – seksualinio aktyvumo pikas tarp vyro ir moters yra skirtingi. Vyras lytiškai aktyviausias 19 – 23 metų amžiaus, o moteris – 27 – 30 metų. Kartais moterys pasąmoningai pasirenka jaunesnius partnerius, nes jie yra lytiškai aktyvesni. Iš šių duomenų galima spręsti, kad 6 metų skirtumas yra idealus seksualinio temperamento atžvilgiu.
Jaunos moterys ir vyresni vyrai taip pat gali sutapti seksualinio temperamento atžvilgiu, nes partnerės poreikis nėra dar didžiausias, o jos išrinktasis jau pradėjęs savo lytinio aktyvumo piką. Svarbu paminėti, kad galimi sunkumai seksualiniame gyvenime, kuomet moteriai sukanka 28 metai. Tuo metu moterį lydės seksualinis pikas, o vyras gali būti seksualiai nepajėgus patenkinti moters seksualinių poreikių.
Mano nuomone, kalbant apie amžiaus skirtumą poroje, seksualinio aktyvumo klausimas nėra svarbiausias aspektas. Svarbiausia yra tarpusavio santykiai poroje. Tik dėl nuoširdaus vidinio poreikio atiduoti save, o ne tik imti, dėl noro dėti daug energijos santykiams, klausyti ir suprasti antrąją pusę galimi ilgalaikiai ir laimingi santykiai. Kuomet santykiuose pradės dominuoti egoistiniai motyvai ir manipuliacinės strategijos, santykiai tampa rizikingi.
Tad kaip išsaugoti dviejų skirtingos kartos žmonių santykius?
Manau, tokiuose santykiuose svarbiausia yra pasitikėti vienas kitu ir nesiklausyti piktų aplinkinių nuomonių bei vertinimų. Svarbu laimę “lipdyti” savomis rankomis. Svarbu yra pamiršti skaičius ir elgtis adekvačiai esamai situacijai. Dažnai 20 metų moteris gali elgtis labai brandžiai. Santykių paslaptis glūdi partnerių asmenybėse, jų pasaulėjautoje “čia ir dabar”.
Taip pat svarbu yra pripažinti faktą, kad išrinktasis yra kitos kartos žmogus. Asmenys, užaugę skirtingose kartose, prie skirtingos muzikos, filmų, skirtingų požiūrių į gyvenimą, pasižymi ryškesniais vidiniais psichologiniais skirtumais, kuriuos būtina įsisąmoninti. Manau, taip pat yra svarbu atrasti bendrus pomėgius. Svarbu suprasti, kas vienija porą. Būtina susikoncentruoti ties bendrinančiais pomėgiais ir požiūriu.
Patariu kovoti dėl santykių tuo atveju, jeigu įsisąmoninat, kad jausmai partneriui yra tikri, ne siekiantys naudos. Tokiai porai taip pat svarbus yra palaikymas, ypač artimų jiems žmonių. Radę bendraminčius, kurie palaikytų Jus, Jūsų pasirinkimą – taps lengviau išgyventi santykių krizes bei buitinius konfliktus.
Aišku, pasitikėjimas savimi taip pat yra be galo svarbus aspektas. Tik tikėjimas savo jėgomis ir meilė sau padės nepasiduoti esant pirmajai santykių krizei. Svarbu nesigėdinti to, kad partneris yra vyresnis ar jaunesnis. Juk taip sukurtas Jūsų gyvenimas, to siekia Jūsų širdis – tad teisingas pasirinkimas yra padarytas.
Yra daug būdų, kaip išsaugoti meilę ten, kur susijungia dvi skirtingos kartos. Greičiausiai iš pradžių turėtų būti sunku priešintis visuomeninei nuomonei ir stengtis prisiderinti prie skirtingo amžiaus žmogaus, tačiau meilė kuria stebuklus. Nuoširdus santykis ir jausmai nugali visus sunkumus.
Parengė psichologine-pagalba.net