Kūnų ryšys
„Kokį jaudulį jaučiu, kai man pavyksta, kad ir netyčia, vienu pirštu paliesti jos ranką“. Jaunajam Verteriui pakako lengvo prisilietimo ir jo širdis akimirksniu užsiliepsnojo. Tiesą sakant, nuo tų laikų mažai ir pasikeitė.
Meilės pagrindas, tai, kas ją stiprina, yra tarp kūnų užsimezgantis ryšys. Būtent šiuo apčiuopiamu pamatu grindžiama poros laimė ir darna.
„Gyventi dviese, vadinasi, gyventi su kito žmogaus kūnu, jo kvapu, balsu, išvaizda“, – psycologies.ru sako psichoterapeutė Marina Baskakova.
Rankų švelnumas, mylimo žmogaus odos šiluma – to kartais pakanka, kad mūsų gyvenimas būtų džiugus.
„Kai jaudinuosi arba netenku savitvardos, prisimenu praėjusią naktį, kai draugo kūnas prisispaudė prie manojo, ir iš karto tampu ramesnė“, – pasakoja 37 metų Sofija.
Kodėl mums taip reikia kūniško partnerio buvimo?
Ankstyvas malonumas
„Kadangi pirmuosius devynis gyvenimo mėnesius praleidome patirdami itin artimą kontaktą su mama, ši būsena mums atrodo kaip rojus, į kurį vėliau nesąmoningai stengiamės sugrįžti, – aiškina psichoanalitikė Svetlana Fedorova. – Mes gimstame su poreikiu būti liečiami, glostomi. Būtent iš šios ankstyvos kūno patirties, ne tik suaugusiųjų santykių su partneriu, formuojasi mūsų seksualumas.“
Psichoanalitikas Donaldas Winnicottas seniai pastebėjo: kad vaikas jaustų savo buvimą ir džiaugtųsi gyvenimu, jam tereikia, kad mama arba kitas artimas žmogus nešiotų jį ant rankų, glamonėtų, rūpintųsi.
Fizinis artumas leidžia vaikui suvokti, kad jis egzistuoja nepriklausomai nuo mamos, bet kartu patirti jaudulį, malonumą nuo prisilietimo, nuo mamos kūno griebimo ir čiulpimo.
Per kūną į širdį
Psichoanalitikas, knygos „Aš esu oda“ autorius Didier Anzier dar labiau pabrėžia kūniškumo svarbą mūsų psichinei pusiausvyrai. Jis cituoja eseistą Paulą Valery: „Jautriausia, taigi ir labiausiai mąstanti, yra oda“.
D. Anzier aiškiai nurodo odos ir lytėjimo funkciją: būtent jų pagalba pradedame bendrauti ir pirmą kartą patiriame pasitenkinimą. Būtent ji lemia mūsų seksualinius santykius suaugus, ypač meilės preliudijos metu, kai mėgaujamės oraliniu ir lytėjimo kontaktu, glamonėmis ir bučiniais. Jei vaikystėje to nepatyrėme, prieiga prie kito žmogaus kūno, troškimas, seksualumas gali būti pažeisti.
Prancūzų rašytojas Michelis Houellebecqas iliustruoja šiuos santykius. Jo personažą Mišelį kūdikystėje paliko mama. Šis įvykis paliko žymę: jis ilgus metus sirgo depresija, moters, kurią buvo įsimylėjęs ir kuri jį taip pat ištikimai mylėjo, nesugebėjo geisti.
Impulsyvus seksualumas suaugus virsta kūnišku bendravimu su kitu žmogumi.
Seksualinis kontaktas, tai yra dalinis ir grynai kūniškas grįžimas į gimdą (arba kito priėmimas į save), – vienintelis būdas atkurti pirminį malonumą.
Tačiau, pasak psichoterapeutų, pas juos dažnai apsilanko poros, kur partneriai teigia vienas kitą mylintys, bet seksualinis jų gyvenimas yra itin skurdus.
„Jei simbioziniai santykiai su mama sėkmingai nesibaigė, buvo smaugiamai artimi arba, atvirkščiai, itin šalti, suaugęs žmogus partneriuose ieško motiniškos šilumos ir visiško susiliejimo, – aiškina S. Fedorova. – Tai trukdo formuotis brandžiam seksualumui, kuris suponuoja ir sveiką agresyvumą, ir savo kūno ribų, vientisumo jausmą.“ Vadinasi, galima teigti, kad motinystės ryšys kenkia erotinei poros gerovei?
Švelnumas prieš seksą?
Psichoanalitiko ir seksologo Alaino Herilio teigimu, „viskas remiasi paradoksu: kaip sukurti saugumo ir kartu nuotykių erdvę? Daugeliu atvejų pora renkasi saugumą, o būtent tada atsiranda „deerotizacija“.
Atsiranda motinos ir vaiko diada, kuri ramina, bet gesina geismą. Štai kaip tai paaiškina psichoanalitikė ir seksologė Ghislain Paris: „Per didelis švelnumas užgniaužia seksualumą. Juk švelnumas asocijuojasi su mūsų vaikyste, su tuo, kaip mus mylėjo tėvai.
Jis kyla kraujomaišos draudimo kontekste ir todėl blokuoja lytinį potraukį. Reikia mokėti keisti nuotaiką, užsivilkti gundymo rūbą, lygiai taip pat, kaip imamės šeimos tėvo ar mamos vaidmens.
Per didelio artumo spąstai
Kad seksualinis gyvenimas neblanktų, partneriai turi būti pasirengę pereiti nuo vieno vaidmens prie kito, vengdami pernelyg didelio artumo. Troškimas blėsta, jei partneris mums per daug gerai pažįstamas, jei namuose vaikštome nuogi, jei kartu naudojamės vonia... O juk seksualumas kyla iš smalsumo apie kito kūną, kai nekantriai pagauname jo veide troškimo ir malonumo atspindį.
Nepamirškite vaidmenų žaidimų, kur drovumas keičia begėdiškumą. Šie žaidimais pateikia malonių siurprizų: neatsisakydami švelnumo, galime pamatyti partnerį naujame vaidmenyje, pajusti intrigą ir išsaugoti aistrą.
