Kaltinimai, prikaišiojimai, grasinimai, niekinami vardai, prakeiksmai, ar bebūtų išrėkti, ar pasakyti tyliu, sarkastišku balsu - daro žalą santykiams. Dažnai - neatitaisomą. Niekam nereikia būti monstru. Su niekuo nereikia elgtis kaip su monstru. Riksmai nebus išgirsti.
Įsikarščiavus visuomet yra pasirinkimas: ar eiti pabėgioti, ar sutrypti partnerio savigarbą.
Kita vertus, jokie du žmonės pasaulyje, kad ir kaip mylėtų vienas kitą, niekada dėl visko iki galo nesutiks vienas su kitu. Jei taip būtų - būtų ganėtinai nuobodu. Poroms reikia nuomonių skirtumų. Jiems reikia erdvės konstruktyviai kritikai. Jiems reikia būdo išreikšti nuomonę ir nesutikti. Reikia turėti būdą, kaip išreikšti gilius jausmus, kurių kitas žmogus gali nesuprasti ir nepalaikyti, nejaučiant, kad kitas juos teisia ar smerkia.
Sveikiems santykiams reikia žinoti, kaip pyktis draugiškai, kitaip tariant, kaip pyktis nesipykstant - konfliktą sprendžiant su pagarba ir kartu ieškant bendro sprendimo. Tai reiškia, kad mes ginčijamės neįžeidinėdami, neskaudindami vienas kito. Tai leidžia mums nuleisti garą, bet nenudegti. Draugiški pykčiai leidžia mums pyktis, tačiau likti draugais tuo pat metu.
Brandžius, sveikus santykius turinčios poros intuityviai žino šios sąvokos esmę. Kai kurie žmonės - laimės kūdikiai, augę šeimose, kur tėvai mokėjo pyktis nesipykstant. Kiti gi taip baisėjosi tėvų pykčiais, kad nebenori kartoti jų elgesio savo santykiuose.
Deja, dauguma porų išmoksta draugiško pykčio meno bandymų ir klaidų kelių, palaikydami vienas kitą net tada, kai skirtumai juos liūdina ir piktina.
Štai keli patarimai, kaip ginčai gali sustiprinti santuoką, užuot ją susilpninę.
Nebijokite konflikto. Tam nėra jokio reikalo. Konfliktai - tai normalu, netgi sveika. Skirtumai tarp judviejų reiškia, kad yra dalykų, kurių galite išmokti vienas iš kito. Dažnai konfliktai rodo mums, kur mes turėtume augti ir tobulėti.
Gilinkitės į konflikto priežastį, o ne partnerio trūkumus. Draugiškas ginčas - tas, kur kalbamasi apie nesutarimo priežastį. Partneris neišvadinamas kvailiu, neanalizuojamos neigiamos jo charakterio savybės. Kalbamasi apie problemą, neskaudinant vienas kito.
Klausykitės su pagarba. Kai žmogus turi savo nuomonę, reikia parodyti jam pagarbą ir ją išklausyti. Pagarbus klausymasis reiškia, kad jų jausmai yra pripažįstami, arba žodžiais, arba parodant dėmesį. Niekada nesakoma, kad partneris „neturėtų“ taip jaustis. Savas požiūris išsakomas, kai partneriui jau parodoma, jog suprantate jo jausmus.
Kalbėkite švelniai. Kuo garsiau rėkiate, tuo mažiau šansų, kad jus išgirs. Net jei jūsų partneris rėkia, neatsilyginkite tuo pačiu. Sumažinkite garsą, tuomet bus lengviau susitelkti į problemą, o ne į triukšmą.
Daugiau klauskite, mažiau ginkitės. Gynybinė pozicija tik dar labiau įsiūbuoja ginčą. Vietoje to paklauskite daugiau informacijos, detalių, pavyzdžių. Kito žmogaus skundas paprastai turi tam tikrą pagrindą. Jei jį išklausysite, atsiras erdvės supratimui.
Klauskite detalių. Tokie bendri teiginiai, kaip kad „tu visada“ ir „tu niekada“ niekada neatspindi tiesos. Kai partneris skundžiasi, paprašykite jo pateikti konkrečių pavyzdžių, kad jūs galėtumėte suprasti, apie ką jis kalba. Kai skundžiatės jūs, pateikite partneriui konkrečių situacijų pavyzdžius.
Raskite bendrų taškų. Kone visada konflikte galima surasti bendrų sutarimo taškų. Net jei tai tik susitarimas, jog problema egzistuoja, yra svarbi pradžia ieškant bendro sprendimo.
Ieškokite galimybių. Ginčas baigiasi, kai prasideda bendradarbiavimas. Paklauskite, kaip judu galėtumėte atrasti abiem tinkančių variantų. Alternatyvų siūlymas rodo, kad jūs taip pat linkę išbandyti kažką naujo.
Nusileiskite. Tai gali pakeisti situaciją. Jei šiek tiek nusileisite jūs, nusileis ir partneris. Mažos nuolaidos veda į didesnius kompromisus. Kompromisas nereiškia, kad susitinkate tiksliai pusiaukelėje. Kartais tai 60/40 ar net 80/20. Tai nereiškia, kad reikia skaičiuoti taškus. Tai reiškia, kad reikia rasti abiem priimtiną sprendimą.
Susitaikykite. Mano sena draugė, kuri santuokoje išgyveno 68 metus, sakė man, kad ji su vyru vestuvių dieną pasižadėjo niekada neiti į lovą susipykę. Jie iš anksto susitarė, kad santykiai buvo svarbiau nei laimėjimas.
Kartais tai reiškė, kad jie kalbėdavosi pusę nakties, kol surasdavo sprendimą. Kartais tai reiškė, kad vienas jų ar abu nuspręsdavo, kad problema buvo ne tokia didelė, jog dėl jos reikėtų aukoti miegą. Kadangi jie abu vertino santuoką, tai vienas, tai kitas nusileisdavo. Tuomet kitas partneris parodydavo, kad vertina šį kompromisą. Ši pora vis dar myli vienas kitą po daugiau nei 60 santuokos metų, nepaisant tų konfliktų, kurie poros gyvenime neišvengiami.
